Krionika – tai mirusio žmogaus kūno ar smegenų užšaldymas ypač žemoje temperatūroje, tikintis, kad kada nors technologijos patobulės taip, kad jį bus galima prikelti. Šimtai esančių ant mirties slenksnio žmonių pasirenka, kad po mirties jų kūnai ar tik smegenys būtų krioniškai užšaldyti, tikėdamiesi, kad mokslinis progresas vieną dieną leis išgydyti ligas, nuo kurių jie mirė, ir grąžinti juos į gyvenimą.
Turino pažengusios neuromoduliacijos grupės direktorius profesorius Sergio Canavero tikisi jau per artimiausius dešimt mėnesių atlikti pirmąjį žmogaus galvos persodinimą. Tada jis ketina pradėti ruoštis pirmiesiems smegenų persodinimo bandymams.
Mokslininkas tikisi, kad jei abi šios procedūros bus sėkmingos, tai atvers galimybes krioniniu būdu užšaldytas smegenis atšildyti ir „įdėti“ į donoro galvą.
Nors daug mokslininkų abejoja, ar smegenis užšaldyti ir vėl atšildyti jų nepažeidžiant apskritai įmanoma, S.Canavero sako, kad proveržis šioje srityje jau arti. Jis teigia planuojantis prikelti pacientus, kuriuos krioniniu būdu užšaldė JAV Arizonos valstijoje įsikūrusi „Alcor Life Extension Foundation“.
„Mes bandysime pirmuosius bendrovės pacientus grąžinti į gyvenimą, ir tai įvyks ne po 100 metų. Kai tik pavyks pirmasis sėkmingas žmogaus galvos persodinimas, o tai bus ne vėliau negu 2018 m., mes galėsime pabandyti prikelti pirmąją užšaldytą galvą“, – sako S.Canavero.
„Mes planuojame pirmąją smegenų persodinimo operaciją pasaulyje, ir man atrodo realu tikėtis, kad ji įvyks vėliausiai po trijų metų“, – priduria jis.
Pasak mokslininko, smegenis persodinti yra netgi lengviau negu kai kuriuos kitus organus. Organizmo imuninė sistema į tai beveik nereaguoja, todėl atmetimo problema taip pat neegzistuoja.
„Smegenys yra neutralus organas. Bandant persodinti visą galvą su nervais, raumenimis ir sausgyslėmis, atmetimo rizika yra labai didelė, bet su smegenimis taip nėra“, – teigia S.Canavero.
Profesorius pripažįsta, kad į visiškai naują kūną perkeltoms smegenims gali kilti tiek fizinių, tiek psichologinių problemų.
„Problemų kelia tai, kad asmens, kurio smegenys bus persodinti, pradinis kūnas visiškai pasikeis. Pasikeis netgi jo galva: jo smegenys bus perkeltos į visiškai kitą kaukolę. Tai sukels situaciją, kurią suvaldyti nebus lengva“, – sako S.Canavero.
Britų ekspertai abejoja, ar tokie sudėtingi organai kaip smegenys apskritai gali būti prikelti. Kai Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas 2016 m. priėmė sprendimą, kad paauglės merginos kūnas gali būti užšaldytas krioniniu būdu, ekspertai teigė, kad tikimybė, jog ją prikelti kada nors bus įmanoma, yra beveik nulinė.
„Krionikos šalininkai negali parodyti nei vieno atvejo, kuomet kokio nors žinduolio smegenys, jau nekalbant apie visą žinduolio kūną būtų prikeltos, prieš tai jas užšaldžius skystame azote. Netgi jei prikelti kūną būtų įmanoma – o nėra – jo organai iš karto negalėtų normaliai funkcionuoti. Jų veiklos funkcijos ir taip sutrikdytos, o atšildymas tik dar labiau jiems pakenktų“, – sako Londono Karališkojo koledžo neuromokslų profesorius Clove'as Coenas.
„Atšaldant žinduolių smegenis iki ypač žemos temperatūros, joms yra padaroma nepataisoma žala. Krionikos bendrovės tiesiog neatsakingai žmonėms suteikia pagrindo neturinčią viltį“, – priduria C.Coenas.
Vis dėlto S.Canavero tokios prognozės negąsdina. Jis dirba kartu su Kinijos medikų komanda, kuriai vadovauja daktaras Xiaopingas Renas. Šis medikas atliko pirmąją sėkmingą plaštakos transplantacijos operaciją JAV.
Mokslininkai tikisi, kad jau šių metų pabaigoje egzistuos technologija, reikalinga sėkmingai galvos persodinimo operacijai. Tada jiemsbeliks rasti tinkamą kūną-donorą.
Pirmuoju savo galvą persodinti norinčiu savanoriu tapti jau pasisiūlė Rusijos mokslininkas Valerijus Spiridonovas, kuris kenčia nuo raumenų atrofijos. Tačiau labiau tikėtina, kad pirmasis pacientas, kurio galvą bus bandoma persodinti, bus kinas. Pasak S.Canavero, savanoriais operacijai pasisiūlė daug žmonių.
Praėjusiais metais S.Canavero komanda paskelbė, kad sėkmingai persodinogalvą beždžionei. Buvo paskelbtos ir operacijos nuotraukos.
S.Canavero teigimu, jei operacija bus sėkminga, tai gali turėti reikšmingų pasekmių suvokimui, kaip veikia žmogaus sąmonė. Taip pat, jo teigimu, pacientas galės papasakoti, ką jis patyrė po mirties. Tai, anot jo, netgi atsakytų į klausimą, ar egzistuoja amžinasis gyvenimas.
