Kaip būna dažnai, posakiai turi realių šaknų. Frazeologizmai apie krokodilo ašaras taip pat atsirado neatsitiktinai. Kalbama, kad sena legenda apibūdino krokodilo medžioklės ypatumus, kuomet šis roplys graudžiai verkia, kol jo paguosti ateina koks nors kitas gyvūnas. Tuomet pastarasis yra sudorojamas, o krokodilas ir toliau verkia, apsimesdamas, kad jam gaila dėl savo elgesio. Ši istorija, nors ir keista, iš tiesų nėra per daug toli nutolusi nuo tikrovės.
Krokodilai iš tikrųjų dažnai apsiašaroja dorodami savo aukos kūną. Tačiau, savaime aišku, tai neturi nieko bendro su emocijomis ar manipuliacija - tai tik keistas biologinis mechanizmas. Krokodilų akyse, kaip ir kitų gyvūnų atveju, kaupiasi drėgmė, kuri vėliau pasišalina lašeliais nubėgdama palei krokodilo nasrus. Tačiau kodėl taip yra jam ėdant? Išsiaiškinti nėra lengva, nes prieiti prie ėdančio krokodilo reikia nemažai drąsos.
Nepadeda ir tai, kad krokodilai ėda vandenyje - kaip stebėti ašaras, kuomet jie visi šlapi? Tačiau mokslininkams pavyko ištreniruoti septynis krokodilus taip, kad šie ėstų nurodytoje vietoje. Šis eksperimentas, paremtas filmavimu iš arti, o ne stebėjimu iš arti, parodė, kad penki iš septynių krokodilų tikrai apsiašarojo. Visgi, įrašai leidžia tik daryti spėjimus, kodėl taip yra.
Krokodilai ėsdami skleidžia keistus garsus, nes su jėga pučia orą. Kitaip tariant, stengiasi kvėpuoti su nemažu gyvūnu nasruose. Mokslininkai mano, kad šis spaudimas gali per sinusus iš akių išstumti drėgmę. Kitas spėjimas - krokodilų galvos judesiai tiesiog išstumia susikaupusius lašelius. Bet kuriuo atveju, tai tikrai nėra susiję su kokiu nors emociniu atsaku į grobį.
Kita vertus, įdomu, kad šis posakis, skirtas pabrėžti žmonių manipuliacines ir veidmainiškas savybes, turi realų pagrindą.
