Antrasis šiais metais Mėnulio užtemimas, truko apie valandą. Prieš tai, šio pobūdžio reiškinys Žemėje buvo matomas balandžio 29 dieną.
Lietuvoje šiuo reginiu pasidžiaugti nepavyko, jis buvo matomas tik tam tikrose vietovėse: Ramiojo vandenyno regione, Šiaurės bei Pietų Amerikoje, rytų Azijoje ir Australijoje .
Priklausomai nuo Žemės atmosferos sąlygų, mėnulis gali įgauti įvairiausius raudonos spalvos atspalvius
Astronomijos daktaras Darrenas Baskillas iš Sasekso universiteto teigė: „Mėnulio užtemimas įvyksta, kai Mėnulis patenka į žemės šešėlį. Tai dažniausiai atsitinka porą kartų per metus. Priklausomai nuo Žemės atmosferos sąlygų, mėnulis gali įgauti įvairiausius raudonos spalvos atspalvius“.
Žemės atmosfera sugeria mėlynuosius spindulius ir praleidžia tik raudonuosius, kurie ir apšviečia palydovą.
Mes galime matyti užtemusį Mėnulį ir Saulę tuo pačiu metu dėl Žemės atmosferos refrakcijos (šviesos nukrypimo nuo tiesioginio sklidimo krypties), kuri perkelia šių kosminių kūnų vaizdą aukščiau nei jie iš tikrųjų yra.
„Kai mėnulis pasirodė virš vakarinės Amerikos pakrantės, jis buvo savo dramatiškiausioje pozicijoje – intensyviausio užtemimo fazėje“, – pridūrė Baskillas. Pasak NASA mokslininkų, šis „kruvinasis mėnulis“ atrodė net 5,3 procento didesnis, negu buvęs prieš tai (šių metų balandžio mėnesį).
Lietuvoje, 12 val. 30 min. Saulė jau buvo pasiekusi savo aukščiausią tašką danguje, todėl, visų astronomų nelaimei, užtemimas nebuvo matomas.