Tačiau kiek dar Lietuvos verslo ekosistemoje galėtų atsirasti tokių atvejų? Ir kokiais vidutiniais finansų rodikliais pasižymi startuoliai, rinkoje veikiantys jau ne pirmus metus?
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko startuolių finansinio veiklos efektyvumo analizę, kurioje buvo nagrinėtos su universitetu siejamos, aktyviai veiklą vykdančios ir technologinės pakraipos įmonės. Rezultatus skelbiantys tyrėjai įsitikinę – analizė bent iš dalies leidžia susidaryti tipinį tokiose pozicijose esančios įmonės finansinės būklės paveikslą.
„Viešojoje erdvėje dažniausiai girdime apie išskirtines verslo idėjas ir pritraukiamas veiklos vystymui lėšas, investicijas, tačiau apie tai, kokius finansinius rezultatus demonstruoja ne pirmus metus rinkoje veiklą vykdantys startuoliai, diskutuojama rečiau“, – pastebi vienas iš analizės rengėjų, KTU finansų profesorius Rytis Krušinskas.
Pasak jo, Lietuvoje suinteresuotumą startuoliais ir jų ekosistema aktyviai demonstruoja šalies valdžia. „Kitaip tariant, startuoliai, kaip šalies ūkio objektas, sulaukė didžiulio dėmesio politiniame, strateginiame sprendimų priėmimo lygmenyje, tačiau mokslinių diskusijų ir, juolab, gilesnių tyrimų – dar stinga”, – komentuoja profesorius.
R.Krušinsko nuomone, forumuose ir konferencijose netyla kalbos, kaip pritraukti kapitalą, kokį verslo modelį taikyti sparčiai plėtrai, tačiau ne ką mažiau svarbus klausimas – kiek startuoliai yra tvarūs finansiškai – lieka išsamiau neatsakytas. Kol kas vyrauja tik ankstyvosios stadijos įžvalgos, pagrįstos empiriniais arba istoriniais ekonominiais duomenimis. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse panašaus pobūdžio tyrimų – sąlyginai dar nedaug.
„Kodėl taip yra? Atsakymas nesudėtingas. Startuoliai paprastai neskelbia savo finansinių ataskaitų viešai. Duomenis reikia gauti iš kitų, viešai neprieinamų šaltinių, dažnai juos renkant rankiniu būdu“, – patikslina profesorius.
R.Krušinsko manymu, vis dėlto klausimas neturėtų būti apeinamas vien tik dėl informacijos gavimo kliūčių, todėl giliau ištirti startuolių finansinį efektyvumą, siekiamus ar turimus bei apskaičiuojamus finansinius rodiklius – ir aktualu, ir būtina.
Bandomasis tyrimas pradėtas Kaune
KTU Nacionalinio ir inovacijų centro vadovas Mindaugas Bulota pabrėžia – vien Kaune veikia daugiau kaip 110 startuolių, o tai sudaro 15 proc. visų Lietuvos startuolių bendruomenės. Daugiausiai tokių įmonių Kaune veikia programinės įrangos kūrimo, sveikatos, žaidimų kūrimo, marketingo, švietimo ir fintech srityse.
M.Bulota teigia, jog pastaraisiais metais startuolių plėtrai įtaką darė išaugęs užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos rinka, ir ypač – Kauno regionu. „Džiugu, jog besikuriančios užsienio kapitalo įmonės noriai prisijungia prie inovacijų vystymo, jos linkusios bendradarbiauti, teikti mentorystės paslaugas inovatyviam jaunam verslui”, – vardija KTU NIVC vadovas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad reikšmingą vaidmenį startuolių ekosistemose atlieka ir akademinė bendruomenė. Kaip pavyzdį jis įvardija Kauno technologijos universitetą, kuriame jauno verslo kūrimui suteikiama visokeriopa parama, atliepianti šių dienų tendencijas. „Čia vykdoma visa eilė verslumą ugdančių programų, projektų ir kitų iniciatyvų. Taip pat veikia ankstyvos stadijos startuolių inkubatorius „KTU Startup Space“, duris atvėręs dar 2012 metais”, – patikslina jis.
Pasak M.Bulotos, dalis ketinančių pradėti verslą Kauno regione, „KTU Startup Space“ inkubatorių pasirenka kaip pirmąją stotelę. Per KTU startuolių inkubatoriaus gyvavimą buvo įkurta daugiau kaip 80 įmonių. „Didžioji dalis čia veikiančių įmonių kuria produktus IT srityje, nemažas skaičius startuolių „ateina“ iš inžinerijos, elektroninės, techninės įrangos kūrimo, sveikatos sričių”, – pasakoja vadovas.
R.Krušinskas ir M.Bulota paaiškina: būtent šios pradedančios įmonės ir buvo pasirinktos pirminei finansinių rodiklių analizei atlikti. Pirmiausiai imtasi analizuoti 25 aktyviausių startuolių finansinę informaciją. Tyrimo duomenys apima 2014 – 2018 metų laikotarpį. Tyrimui buvo pasirinktos įmonės turėjo arba uždarosios akcinės bendrovės, arba mažosios bendrijos juridinį statusą.
„Dalis duomenų dėl įmonių veiklos specifikos yra fragmentiniai, tačiau ir jie leidžia susidaryti tam tikrą vaizdą apie jų veiklos finansinį efektyvumą“, – priduria tyrėjai.
Finansinė situacija teikia vilčių
Atlikus analizę nustatyta, kad šie startuoliai per penkerių metų laikotarpį sugeneravo beveik 12,4 mln. pardavimo pajamų.
Per visą nagrinėtą laikotarpį bendros vidutinės pardavimo pajamos analizuotoje grupėje siekė vidutiniškai 157 tūkst. eurų per metus. Taip pat tyrimo metu į atskirą pogrupį buvo išskirtos uždarosios akcinės bendrovės, kuriose vidutinės pardavimo pajamos per metus siekė 196 tūkst. eurų.
Tyrėjų teigimu, visgi įmonių dydžiai ir veiklos mąstai tokioje nedidelėje imtyje gali reikšmingai paveikti absoliutinių rodiklių reikšmes, todėl nuspręsta skaičiuoti pardavimo pajamų medianą, kuri bendrą imtį padalina į dvi lygias dalis. Tyrimo metu paaiškėjo – uždarųjų akcinių bendrovių pardavimo pajamų mediana per metus siekė 48 tūkst. eurų.
Atlikta analizė parodė, kad vidutinė šių įmonių turto metinė vertė – 57 tūkst. eurų, nagrinėjant tik uždarąsias akcines bendroves ji sudarė 71 tūkst. eurų (mediana – 26 tūkst. Eur).
Tuo tarpu nuosavo kapitalo vidutinė metinė vertė siekė – 32 tūkst. Eur, tik uždarųjų akcinių bendrovių atveju – 42 tūkst. Eur. (mediana – 9 tūkst. eurų).
Analizuojant santykinius pelningumo rodiklius, bendrasis pelningumas tirtoje grupėje 2014-2018 m. laikotarpiu siekė 67,8 proc. UAB statusą turinčių įmonių atveju jis buvo didesnis ir sudarė 73,5 proc. Nustatyta, kad startuolių pelningumo prieš apmokestinimą rodiklis (santykis su pardavimo pajamomis) vidutiniškai sudarė 16,7 proc., tyrime dalyvavusiose UAB jis siekė 19,1 proc.
Tyrėjai akcentavo, kad šiose įmonėse nustatytas gana aukštas pinigų ir jų ekvivalentų santykis su turtu – vidutiniškai jis siekė net 42 proc. ribą.
Pasak analizės sudarytojų, tokie skaičiai parodo, kad startuolių veiklos perspektyvos Lietuvoje, kuriant technologijoms imlius verslus, yra optimistinės.
„Daugeliu atvejų šie startuoliai ne tik sėkmingai vykdo veiklą smulkių ir labai smulkių įmonių kategorijoje. Tarp jų yra ir milijoninę apyvartą pasiekiančių, ir startuolio rūbą pasirengusių išaugti įmonių“, – teigia R.Krušinskas. Jis pabrėžia, kad tai tik yra pirmosios įžvalgos, kurias padarė KTU tyrėjai, analizuodami Lietuvoje besikuriančią startuolių ekosistemą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatus.
Anot jo, realių duomenų analizė taip pat atskleidžia, kad Lietuvoje formuojasi palanki terpė nedideliems, aukštą pridėtinę vertę kuriantiems, technologijoms imliems verslams, kurie pajamas generuoja ne tik vietinėje, tačiau ir tarptautinėse rinkose.
„Taip pat galima teigti, jog kūrybingiems, netradicinių sprendimų ieškantiems, savo verslą sukurti siekiantiems versliems žmonėms bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis suteikia ne tik formalaus simbolinio, tačiau ir abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo galimybes“, – apibendrina R.Krušinskas.
