„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

KTU mokslininkė – tarp 100 autorių, rengsiančių naująją Pasaulio aplinkos apžvalgą

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) mokslininkė, sociologijos profesorė Audronė Telešienė Jungtinių Tautų Aplinkos programos vykdytojų (United Nations Environmental Programme, UNEP) pakviesta prisijungti prie beveik 100 pasaulio mokslininkų, kurių užduotis – iki 2026 m. parengti Pasaulinę aplinkos apžvalgą, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.
Audronė Telešienė
Audronė Telešienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Praėjusi balandžio 22-oji – tarptautinė Žemės diena, skirta aplinkos apsaugai bei diskusijoms apie ekologines problemas. Pasaulyje ši diena minima jau penkis dešimtmečius, o svarbiausiomis temomis ilgainiui būdavo ekologiniai judėjimai, gamtinių resursų saugojimas ir klimato kaita. Vykstant sunkiai suvokiamo tempo ir mąsto pokyčiams, šiemet Žemės diena pasaulyje pasitikta su naujomis mokslininkų siunčiamomis žinutėmis.

Siunčia kelias žinutes

UNEP pastarojo meto ataskaitos siunčia kelias mokslininkų patvirtintas žinutes. Susiduriama su triguba planetos krize – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir tarša.

Seniai praeityje laikai, kai aplinkos problemos buvo „aktualios“ – anuomet šių problemų sprendimai būdavo pavedami specializuotoms ministerijoms ir ekspertų grupėms. Šiuo metu bent trys – o mokslininkai ginčijasi, kad jau keturios – iš šių aktualių problemų yra peraugusios į krizės etapą. Krizė – tai būklė, kai pasiekiame lūžio tašką ir prasideda mažai kontroliuojami ir prognozuojami pokyčiai, galimai turintys didelį neigiamą poveikį ekosistemoms ir žmonijai.

Tai reiškia, kad jau dabar gyvename klimato krizės sąlygomis, biologinės įvairovės nykimo kritinės ribos sąlygomis, kritiškai didelės taršos sąlygomis ir krizės lygį pasiekusios žemės (dirvožemio) degradacijos sąlygomis.

Net jei šių pražūtingų ženklų Lietuvoje nesimato, tai nereiškia jog niokojantys padariniai nesiaučia kitose planetos vietose. Afrikos žemyno šalys vien dėl klimato kaitos padarinių kasmet patiria milijardus JAV dolerių nuostolių.

O tokios mažų salų šalys kaip Kiribatis ar Tuvalu jau planuoja, kur perkelti gyventojus, nes dėl kylančio vandenynų lygio per kelis dešimtmečius salos bus pilnai užsemtos. Lietuvoje šis neigiamas poveikis taip pat jaučiamas – ypač Baltijos jūros pakrančių zonose, ar tankiai apgyvendintose urbanizuotose vietovėse didmiesčiuose.

Ar lietuviai tai supranta?

Lietuvos gyventojams daugiausiai susirūpinimo kelia socialinės-ekonominės problemos. Taip rodo KTU mokslininkų vykdomo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ (KLIM-KOM) atlikta reprezentatyvi apklausa (N=1200, lauko darbus vykdė „Vilmorus“).

Trečdalis gyventojų 2022 m. lapkričio mėn. teigė, jog sveikatos apsaugos problemos yra pačios svarbiausios Lietuvai. Dar ketvirtis gyventojų manė, jog ekonomikos problemos yra pačios aktualiausios. Gyventojai taip pat aukštai reitingavo skurdo ir švietimo problemas.

123RF.com nuotr./Klimato kaita
123RF.com nuotr./Klimato kaita

Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad aplinkos apsauga yra pati svarbiausia Lietuvai. Nors bendras susirūpinimas aplinkos apsauga aukštas – šeši iš dešimties teigia, kad jiems rūpi aplinkos apsauga, prioritetas teikiamas kitų sričių problemoms.

KTU sociologės A.Telešienės teigimu, natūralu, kad socio-ekonominės problemos gyventojams rūpi, nes jos tiesiogiai lemia jų gyvenimo kokybę, tačiau trūksta gilesnio supratimo, kad aplinkos problemos, o ypač tos, kurios dabar jau vadinamos planetinėmis krizėmis, stipriai veikia ir ekonomiką, ir socialinę gerovę.

„Jei aplinkos problemų svarbą nacionaliniu mastu gyventojai vertina nuosaikiai, tai jų svarbą globaliu mastu vertina kaip kur kas didesnę. Paklausti apie tai, kurios aplinkos problemos yra pačios svarbiausios, pirmoje vietoje Lietuvos gyventojai nurodo klimato kaitą (20 proc.). Tai rodo aukštą sąmoningumą globalių aplinkos problemų atžvilgiu“, – sako KTU profesorė.

Vienintelė iš Lietuvos

Pasak A.Telešienės, globalių aplinkos problemų sprendimui turime tarptautinius politinius susitarimus, pvz. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, Aičio biologinės įvairovės tikslus, Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir kt., tačiau dabartinė politika nebesuspėja su aplinkos būklės prastėjimo tempu.

„UNEP ekspertų teigimu, dabar turimi politiniai įrankiai nepakankami, kad įgyvendintume bent vieną iš svarbių pasaulinių susitarimų, ar kad pasiektume bent vieną iš aplinkosauginių darnaus vystymosi tikslų. Pripažinus, kad reikia gilesnių transformacijų, UNEP 2023 m. kovo mėn. subūrė apie 100 pasaulio mokslininkų, kurių užduotis – iki 2026 m. parengti Pasaulinę aplinkos apžvalgą“, – pasakoja mokslininkė.

Tai būtų jau septintoji apžvalga, šįkart skirta sprendimų paieškai ir atsakymui į klausimą „kaip“ galima būtų suspėti iki 2050 m. išspręsti kylančias planetos krizes. Tarp pakviestųjų mokslininkų – vienintelė Lietuvą atstovaujanti KTU profesorė A. Telešienė. Profesorė, aplinkos sociologė prisideda rašant apie žmonijos bei ekosistemų raidos perspektyvas.

Galimi scenarijai – du

Jau dabar kalbama, kad apžvalgoje numatoma modeliuoti du galimų pokyčių scenarijus. Pirmasis siejamas su technologinėmis transformacijomis. Tokios transformacijos pirmiausiai vyktų inovacijų ir plataus jau sukurtų technologijų pritaikymo keliu.

Antrasis scenarijus siejamas su elgsenos transformacijomis. Tokios transformacijos vyktų keičiant gyventojų nuostatas, įpročius, elgsenos modelius ir tikima, kad tai kurtų paveikias paskatas tiek pramonės, tiek politikos ar kitų sektorių pertvarkai.

„Žmogaus veiklos sričių, kurios svariai prisideda prie aplinkos problemų, yra daug. Mokslininkai sutaria, kad pokyčiai būtų efektyviausi, jei veiktume keliose prioritetinėse sistemose, tokiose kaip maisto, energetikos ir atliekų tvarkymo. Atliekų ir medžiagų naudojimo transformacijos siejamos su žiedine ekonomika“, – sako profesorė.

Jos teigimu, pertvarkydami šias tris sistemas, kartu su ekonomine ir finansų sistemomis, galėtume pasiekti, kad iki 2050 m. klimatas taptų stabilus, turėtume didelę gamtos biologinę įvairovę ir būtų sukurta beveik nulinių atliekų, t. y. žiedinė ekonomika, o visos kartu šios sistemos užtikrintų gerovę visuose geografiniuose regionuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“