Baltijos jūros baseino plotas yra 1 mln. 739 tūkst. km2, o tai yra daugiau kaip 26 Lietuvos! Šiame regione gyvena apie 84 milijonai žmonių. Kiekviena įtekanti upė atneša į Baltiją ir drenažinius vandenis su trąšomis ir pesticidais, nelegaliai išleidžiamas nevalytas nuotekas, vandenį po valymo miestų ir įmonių nuotekų valymo įrenginiuose, lietaus nuotekas.
Baltijos jūra – viena unikaliausių
Skirtingų teršalų, patenkančių į jūrą ir kitus paviršinius bei požeminius vandenis, gali būti daugybė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad mūsų planetoje egzistuoja daugiau nei 160 mln. žmonėms žinomų ar jų sukurtų cheminių junginių.
Dalis iš jų yra labai sunkiai pašalinami iš vandens net ir efektyviai veikiančiuose nuotekų valymo įrenginiuose. Netrunka ilgai, kad su nuotekomis iš jūsų namų ištekėję cheminės medžiagos jau pasitiktų jus pajūrio bangose.
Dalis šių medžiagų neigiamai veikia Baltijos jūrą – vieną iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. Padariniai gyviesiems organizmams gali apimti įvairiausius neigiamus poveikius – nuo alerginių reakcijų, iki endokrininės sistemos ar reprodukcijos sutrikdymo.
Jei patys brendat į jūrą tik iki kelių ir manot, kad jūsų tai neveikia, tai pagalvokit apie jūros augaliją ir augmeniją, kuri su įvairiais teršalais susiduria nuolat.
Žemė – žiediškumo pavyzdys
Labai džiugu girdėti vis daugiau diskutuojant apie tvarų vandens naudojimą. Įmonėse tvarumas vandens srityje dažnai suprantamas kaip žiedinės ekonomikos principų pritaikymas, vandens tausojimas ir išvalyto vandens pakartotinis panaudojimas gamyboje.
Vis daugiau socialiai atsakingų įmonių diegia inovatyvius gamybos ir užteršto vandens valymo metodus. Bet siekiant įgyvendinti tvarumo principus buityje ir kasdienėje veikloje, tikrai dar turime
erdvės. Kiekvienoje šeimoje šiandien gerai žinome kaip rūšiuoti atliekas, tačiau ar žinome ką galime padaryti siekdami aplinkai draugiškesnio vandens naudojimo?
Sukaupta patirtis vandens mokslinių tyrimų srityje ir rengiant KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrus KTU bei kasdien bendraujant tiek su verslo įmonėmis, tiek su ateities aplinkosaugos srities specialistais leidžia pateikti vertingiausius patarimus, kaip jau šiandien efektyviai galite prisidėti prie tvaraus vandens išteklių naudojimo.
Mūsų planeta žiediškumo dėsnių laikosi nuo pat atsiradimo – vanduo lygiai taip pat kaip ir daugelis cheminių elementų sukasi ratu natūraliame vandens cikle ir yra nuolat panaudojamas pakartotinai.
Keletas patarimų kasdienai
Taigi tas vanduo, kurį išleidžiate į kanalizaciją, būtinai sugrįš pas jus viena ar kita forma. Ir nuo mūsų visų priklauso, koks kokybiškas ir švarus jis bus šiandien ir kokį jį paliksime ateities kartoms.
Kuo galime prisidėti kiekvienas iš mūsų:
- Tausoti vandens išteklius ir mažinti vandens suvartojimą. Tai galima padaryti tiesiog trumpiau prausiantis duše, pašalinus nesandarumus vandentiekio sistemoje, naudojant vandenį taupančius buitinius prietaisus bei įrangą.
- Kaupti lietaus vandenį ir naudoti jį laistymui. Renkant ir naudojant lietaus vandenį tausojami požeminio vandens ištekliai ir mažinamos apkrovos nuotekų valymo įrenginiams, sutaupoma nemokant už vandenį laistymui, augalams ir pasėliams laistyti naudojamas vanduo, kuriame tikrai nėra chloro likučių, tačiau yra naudingų maistinių medžiagų, mažėja potvynių grėsmė.
- Mažinti cheminių medžiagų naudojimą. Renkantis buitinę chemiją atkreipkite dėmesį, kad sudėtyje nebūtų baliklių, fosfatų, sintetinių kvapų ar dažiklių. Vietoj cheminių medžiagų galima panaudoti natūralias alternatyvas: daugelį buitinių valiklių ir kitų buitinės chemijos priemonių galima pakeisti actu, soda, druska, augaliniais ir eteriniais aliejais.
- Mažinti perteklinį vaistų vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad daugiau nei pusė visų pasaulyje vartojamų vaistų yra išrašomi, išduodami ar parduodami netinkamai, o taip pat pusė pacientų vaistus vartoja neteisingai. Perteklinis vaistų vartojimas didina į aplinką išskiriamų farmacinių medžiagų kiekį ir neigiamą poveikį vandens ekosistemoms.
- Nepilti pavojingų medžiagų ir jų mišinių į kanalizaciją. Įvairios namuose naudojamos cheminės medžiagos gali užteršti vandenį sunkiai skaidomais teršalais, kurie nėra pilnai pašalinami iš užteršto vandens nuotekų valymo įrenginiuose ir gali patekti į atviro vandens telkinius. Cheminiai valikliai, pesticidai, variklinė alyva, panaudotas aliejus, riebalai ir panašios medžiagos turi būti šalinamos atskirai, priduodant juos tokių atliekų tvarkytojams. Nereikalingi, nebenaudojami ar pasibaigusio galiojimo vaistai nemokamai priimami artimiausioje vaistinėje.
- Nemesti atliekų į kanalizaciją. Nepaisant to, kad kanalizacijos sistema yra skirta tik nuotekoms surinkti, į ją patenka ir daugybė įvairių atliekų. Jos gali užkimšti vamzdžius, siurblines, sutrikdyti nuotekų valymo įrenginių darbą ir ženkliai padidinti taršos riziką. Į kanalizaciją negalima mesti jokių atliekų - drėgnų servetėlių, veido kaukių, vienkartinių pirštinių rankšluostinio popieriaus, moterų higienos priemonių, prezervatyvų, maisto likučių ir pan. Netgi drėgnas tualetinis popierius nėra pakankamai suskaidomas ir taip pat turėtų būti šalinamas kartu su buitinėmis atliekomis.
- Mažinti plastiko atliekų kiekį. Naudodami mažiau vienkartinių plastikinių gaminių ir tinkamai išmesdami susidarančias atliekas, galite padėti sumažinti plastiko kiekį mūsų aplinkoje, įskaitant ir vandens telkinius. Moksliniai tyrimai rodo, kad mikroplastikas jau aptinkamas ir požeminio vandens telkiniuose. Taigi, plastiko atliekų kiekį galite ženkliai sumažinti naudodami gertuves vandeniui, metalinius gėrimų šiaudelius, daugkartinio naudojimo maišelius ir, kai tik įmanoma, vengdami naudoti vienkartinius plastikinius gaminius.
- Žinios, informacijos sklaida, parama organizacijoms ir iniciatyvoms, susijusioms su tvariu vandens vartojimu. Domėkitės geriamojo vandens ir vandens telkinių kokybe savo aplinkoje – informaciją apie geriamojo vandens kokybę galite rasti vandens tiekėjų interneto puslapiuose, o maudyklų vandens kokybę tiria ir informaciją teikia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Dalinkitės informacija: kuo daugiau žmonių supras tvaraus vandens naudojimo svarbą, tuo labiau tikėtina, kad jie imsis aktyvių veiksmų. Dalyvaukite renginiuose ir iniciatyvose, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas vandens kokybei. Vienas iš pavyzdžių yra didžiųjų vandentvarkos įmonių iniciatyva „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis“, kurios metu žmonės visoje Lietuvoje skatinami gerti vandenį iš čiaupo ir atsisakyti vandens vienkartiniuose plastikiniuose buteliuose.
Tvarus vandens naudojimas yra labai svarbus visos mūsų planetos ir jos gyventojų gerovei. Ateityje vandens poreikis tik didės ir tikėtina, jog Lietuvoje po keleto dešimtmečių taip pat susidursime su vandens trūkumo problema.
Todėl būtina atsakingai ir tvariai naudoti šį vertingą gamtinį išteklių. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, pasinaudodamas pateiktais patarimais ir imdamasis aktyvių veiksmų, gali prisidėti prie kokybiško vandens išsaugojimo ateities kartoms.
Aplinkosaugos inžinerijos specialistai, kurdami naujas technologijas ir teikdami inovatyvius sprendimus tvariam vandens naudojimui, padės užtikrinti prieigą prie švaraus vandens ir apsaugoti mūsų ekosistemas ir biologinę įvairovę. Dirbdami kartu galime ženkliai sumažinti grėsmes, kylančias Baltijos jūrai dėl vandens taršos.
