„Išgirdus šį klausimą kyla natūrali reakcija – tai žinoma, kad gali! Tačiau viskas nėra taip paprasta. Žvelgiant į žalinimą, į tvarų pramonės vystymą, turime visų pirma gerai suprasti keliamus uždavinius ir suvokti naudojamas sąvokas, kad sėkmingai judėtume siekiamo tikslo link“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.
Tvarios pramonės vystymo uždavinys skatina apgalvoti žalumo apibrėžimą ir kaip šią sąvoką suvokia skirtingi žmonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ar tai – tik gražūs žodžiai, ar, visgi, harmoningas žmogaus, gamtos ir visuomenės egzistavimas?
„Įvedę žodį „tvarumas“ „Google“ paieškos sistemoje ir peržvelgę gautus atsakymus galite susidaryti įspūdį, jog netvarių organizacijų ar įmonių nebeliko. Žodis „tvarumas“ dabar naudojamas visais linksniais, net ir šauksmininku, todėl kyla pačios sąvokos devalvacijos grėsmė“, – teigia E.Valatka.
Tvarių technologijų stygius – mokslo ir verslo atsakomybė Europos komisijos pasiūlymų rinkinys yra orientuotas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų grynojo išmetimo kiekio sumažinimą bent 55 procentais, „žaliųjų“ darbo vietų kūrimą statybos sektoriuje, pastatų renovaciją ir kitus ambicingus tikslus. Tačiau ne visos priemonės šių tikslų siekimui yra prieinamos dabar.
„Pasaulyje vykstančiuose procesuose stebime tam tikras pramonės plėtros trajektorijas, tačiau jos ne visada atitinka idealizuotas, tvarias plėtros kryptis. Įvairūs socialiniai, ekonominiai faktoriai sąlygoja tai, jog tam tikrose srityse tiesiog neturime technologijų ir efektyvių įrankių, kuriuos galėtume pavadinti iš tiesų tvariais“, – sako KTU rektorius.
Ekspertas svarsto, jog tokios technologijos dar tik turės būti sukurtos, todėl universiteto atsakas į šią problemą turėtų būti efektyvios inovacijų ekosistemos vystymas.
„Nors „ekosistema“ ir „inovacijos“ – populiarūs žodžiai, galbūt kartais keliantys abejones ir atrodantys „tušti“, tačiau esu įsitikinęs jų svarba. Ekosistemą, apie kurią kalbu, sąlygoja keturios fundamentalios jėgos, kurios veikia viena kitą: žmonės, turima infrastruktūra, ekonominis išsivystymo lygis ir įgalinanti aplinka“, – teigia E.Valatka.
Kalbėdamas apie faktorių, užtikrinančių tvarumo integraciją į įvairius pramonės procesus, svarbą, KTU rektorius akcentuoja talentų, motyvuotų darbuotojų ugdymą ar perkvalifikavimą.
„Mes labai dažnai kalbame, kad galime viską – pakeisti pramonės procesus, prisitaikyti prie iškeltų reikalavimų. Tačiau ar tikrai turime pakankamą kiekį specialistų, kurie pasižymi reikiamomis kompetencijomis, geba spręsti problemas, adaptuotis prie besikeičiančios situacijos? Juk ekosistemos pamatinis faktorius yra žmonės“, – primena E.Valatka.
Šalia profesionalų svarbos, pasak E.Valatkos, tvarumo įgyvendinimui įtaką daro ir šalies, regiono ar miesto infrastruktūra. Tai – susisiekimas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, kultūrinės įstaigos, viešbučiai ir biurai.
Anot E.Valatkos, ekonominis išsivystymo lygis, kaip trečioji ekosistemos dedamoji, apima investicijas, verslo ir pramonės įmonių įvairovę, mokslo centrų ir universitetų potencialą: tai, ką mes šiuo metu turime ir tai, ką galime pasiekti. Įgalinanti aplinka – ne tik kultūrinė, bet ir teisinė bazė, geopolitinė aplinka, komunikacinė terpė – turi būti pozityvi, viltingai nuteikianti, jog priimami sprendimai būtų orientuoti į teigiamus rezultatus ir kūrybiškumo skatinimą.
„Svarbu nepamiršti ir penktojo inovacijų ekosistemos elemento – tinklaveikos galimybių. Per susitikimus, seminarus ar konferencijas galime ugdyti asmenines savybes, įgyti naujų žinių ir dalintis patirtimi, būti bendrystėje, taip tapdami stipresni. Man svarbi bendrakūros idėja, kuri turėtų tapti pamatiniu mūsų veiklos principu“, – sako E.Valatka.
Ne visas pramonės šakas pavyks transformuoti greitai
KTU rektorius skatina apsvarstyti, ar skirtingų pramonės šakų transformacija, remiantis tvaraus vystymo principais, yra reali ir įgyvendinama. Šis klausimas aktualus ne tik mokslo atstovams, bet ir mažiems ar dideliems verslams, politikams ir visuomenei.
„Svarbu įvertinti tam tikrus faktorius – kainą, laiką, inovacijų ir žmogiškųjų resursų poreikį šiems pokyčiams įgyvendinti. Ypatingai svarbu sau be melo atsakyti, kokia kaina mes galime tam tikras pramonės šakas transformuoti, neprarandant jų konkurencingumo? Ir ar galime transformuoti jas visas? Juk kai kurioms ypač svarbioms pramonėms šakoms transformuoti vis dar reikalingas proveržis fundamentiniuose ir taikomuosiuose tyrimuose“, – teigia KTU vadovas.
Vieną iš pavyzdžių E.Valatka įvardija žaliojo vandenilio generavimą naudojant katalizatorius ir tiesioginę saulės šviesą. Vadinamoji dirbtinė fotosintezė, ko gero, galėtų būti vienintelis tikrai tvarus vandenilio generavimo iš vandens ir anglies dioksido fiksacijos procesas.
„Šioje srityje yra intensyviai dirbama bene 50 metų, tačiau proceso efektyvumas praktiniu požiūriu išlieka nepakankamas. Ir nors stebimas nuolatinis progresas, jis vyksta gana lėtai. Tolesnei proceso pažangai ir jos praktiniam įdiegimui reikalingi fundamentiniai tyrimai, resursai, ir tik nuo šalies, regionų ir įmonių kryptingų investicijų priklauso žaliojo vandenilio ateitis“, – sako E.Valatka.
Minėtoji transformacija daro įtaką ne tik pramonei, bet ir kitiems visuomenėje vykstantiems procesams, tokiems kaip darbo užimtumas, regionų plėtra ar švietimo sistemos pertvarka. Net įsivertinus, jog tam
tikra sritis mažai kuo priklauso nuo gamtinių išteklių, žaliojo kurso siekių įvykdymui reikalingas bendradarbiavimas ir įvairių sektorių specialistų patirtis.
„Pasaulis keičiasi taip greitai, kad darosi vis svarbiau gebėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, o tam, kad rastume sprendimus kompleksinėmis problemos, reikia skirtingų įgūdžių. Džiaugiuosi, kad diskusija vyksta universitete ir į ją įtraukiami įvairių sričių atstovai. Mums reikia visos Europos patirties, inovacinių gebėjimų ir kūrybiškumo, kad galėtume dirbti kartu siekiant tvarumo“, – sako E.Valatka.
