Vieną jų savo baigiamajame darbe modeliavo Programų sistemų bakalauras Simonas Baltulionis, darbui vadovavo dėstytojas Mindaugas Vasiljevas. Studentas sukūrė žmogaus žvilgsnį sekančią IT sistemą, kuri bus naudojama mokslo eksperimentuose.
Siūlomą sprendimą palankiai įvertino ne tik baigiamojo darbo komisija, tačiau ir verslo atstovai.
„Tema pasirodė įdomi, nestandartinė bei turinti praktinę naudą. Pats neturėjau gilaus suvokimo apie žvilgsnio sekimą, todėl tai priėmiau kaip savotišką iššūkį bei galimybę praplėsti savo žinias“, – sako šiemet studijas baigęs absolventas, kuris pradėtą darbą planuoja tęsti magistrantūroje.
Tyrė neįprastą metodą
Pasak studento baigiamojo darbo vadovo M.Vasiljevo, nors mokslo pasaulyje žvilgsnio sekimo sistemos jau žinomos palyginti seniai, plačiajam vartotojui šis kompiuterio valdymo metodas yra visiškai naujas.
Mokslininkas pasakoja, kad kompiuterio valdymas ar teksto rašymas žvilgsniu – ne vienintelės metodo pritaikymo galimybės.
„Iš įvairių žvilgsnio charakteristikų galima nustatyti žmogaus emocinę būseną – nuovargį, suirzimą ir panašiai. Taip pat galima tirti gebėjimą priimti jam kompiuterio ekrane pateikiamą informaciją“, – sako M.Vasiljevas.
Tokiu būdu kompiuterinės programos gali tam tikru tikslumu nuspėti, kaip jaučiasi jas valdantis žmogus, ir atitinkamai reaguoti.
Žmogaus žvilgsniui sekti naudojami specifiniai žvilgsnio sekimo įrenginiai, vadinamieji „Eye trackers“, kuriuos prijungus prie kompiuterio galima fiksuoti, kur žmogus žiūri, bei projektuoti žvilgsnio tašką kompiuterio ekrane.
Pagrindinė užduotis – rinkti duomenis
S.Baltulionis išsikėlė tikslą – sukurti kompiuterinę sistemą, kuri leistų registruoti žvilgsnio parametrus ir sektų, į kurią kompiuterio ekrano vietą žmogus žiūrėjo kiekvienu laiko momentu.
Pati programa vartotojui nėra matoma, ji turi minimalią vartotojo sąsają bei veikia operacinės sistemos foniniame režime.
Pagrindinė programos užduotis – rinkti žmogaus žvilgsnio duomenis ir juos saugoti, kad tyrėjai vėliau galėtų šiuos duomenis analizuoti. Ši sistema skirta mokslininkams, kurie tyrinėja kompiuterio ir žmogaus sąveiką.
Darbe pristatoma žvilgsnio stebėjimo sistema. Jos paskirtis – atlikti žvilgsnio parametrų stebėjimą bei fiksavimą, naudojant užfiksuotus duomenis, atlikti įvairių charakteristikų skaičiavimą bei vizualizaciją.
Sistema palaiko daugiau negu vieną žvilgsnio fiksavimo įrenginį, įvairius duomenų saugojimo formatus. Šiam palaikymui įgyvendinti kuriamas karkasas, kuris papildomai sudaro galimybę ne tik naudoti sistemoje palaikomus įrenginius bei duomenų saugojimo formatus, bet ir susiintegruoti naujus.
M.Vasiljevas pastebi du pagrindinius programos privalumus, išskiriančius S.Baltulionio darbą iš kitų.
Pirmiausia, sukurta sistema yra labai lanksti. Ją galima naudoti lokaliai arba prijungtą prie interneto, taip siunčiant duomenis į centrinę duomenų bazę. Taip pat sistema palaiko įvairius akių sekimo įrenginius.
Antra – sistemą lengva plėtoti, nes programinės įrangos architektūros sprendimai yra palankūs integruoti naujiems akių sekimo įrenginiams bei papildomoms duomenų saugykloms.
Jis neabejoja, kad sistema bus praktiškai pritaikoma ateityje. KTU IF tyrėjai ją žada naudoti mokslininkų atliekamuose eksperimentiniuose tyrimuose.
