Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

KU mokslininkų ekspedicija Arktyje: pamatė, kaip po ledynmečio formavosi Baltija

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto (KU JTI) mokslininkų komanda grįžo iš dar vienos ekspedicijos į Arktį. Jungtinė septynių Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto (IO PAN) tyrėjų grupė dirbo Špicbergeno saloje (Norvegija), pirmieji tyrė naują lagūną Arkties pakrantėje, kuri susiformavo vos prieš kelis dešimtmečius atsitraukus tirpstančiam ledynui.
Klaipėdos universiteto komanda Arktyje
Klaipėdos universiteto komanda Arktyje / KU nuotr.

Tiriamą lagūną iš vienos pusės supa ledynas, iš kitos – arktinė tundra, kalvos ir pelkės, o nuo jūros skiria siaura žvyro-smėlio nerija. Vandens telkinyje, kuris kol kas neturi oficialaus vietovardžio ir vadinamas sąlyginiu Eidembuktos lagūnos vardu, mokslininkai atliko dugno topografinius matavimus akustiniais metodais, pagrindinių vandens charakteristikų (druskingumo, temperatūros ir kt.) matavimus, rinko planktono ir dugno faunos mėginius, atliko dugno filmavimus nuotoline povandenine kamera. Taip pat buvo atlikti aplinkos DNR ir dujų apykaitos tyrimai taikant modernius molekulinius ir biogeocheminius metodus.

KU nuotr./Arktis, kokią išvydo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda
KU nuotr./Arktis, kokią išvydo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda

Pagrindinis šio projekto tikslas – suprasti ir detaliai aprašyti, kaip vyksta naujų arktinių lagūnų ekosistemų formavimasis. Anot komandos vadovo prof. Sergejaus Olenino, KU JTI mokslininkai į Eidembuktą vyko jau trečią kartą.

„2019-aisiais šį vandens telkinį pastebėjome pirmą kartą, vykdant kitus darbus, 2021 m. atlikome pirmuosius tyrimus, o šiemet, 2022-aisiais, pradėjome naują projektą „Naujos pakrantės lagūnos ekosistemos susidarymas po ledynų atsitraukimo Eidembuktoje, Svalbarde, Arktyje“. Stebėdami, kokiu greičiu ten dabar vyksta pokyčiai, sistemingai atlikdami tyrimus, kaupiame neįkainojamų žinių bagažą ir, galima sakyti, pasitikriname supratimą apie tai, kaip formavosi Baltijos jūros ekosistema, nes pasibaigus ledynmečiui panašūs procesai vyko ir čia“, – sako prof. S.Oleninas. Jam tai buvo 6-oji ekspedicija, kitiems kolegoms – dr. Andriui Šiauliui (jūrų biologas, dugno buveinių tyrimų specialistas), dr. Aleksejui Šaškovui (jūrų kartografas, hidrologas), dr. Tobia Politi (biogeochemikas) – trečioji.

KU nuotr./Arktis, kokią išvydo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda
KU nuotr./Arktis, kokią išvydo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda

Septynių mokslininkų grupė savaitę gyveno palapinėje. Komandos nariai kas naktį pakaitomis budėdavo, saugodamiesi tikrųjų šių vietų šeimininkų – baltųjų lokių. Komandos vadovas prof. S.Oleninas sako dėkojąs Dievui, kad baltuosius šeimininkus jiems teko išvysti tik paskutinę ekspedicijos dieną ir per saugų atstumą.

Dalis ekspedicijoje surinktos tyrimų medžiagos jau atvežta į KU JTI ir rengiama laboratorinei analizei, dalis – dar tik gabenama IO PAN laivu „Oceania“ į Gdanską ir institutą pasieks rugsėjo pabaigoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų