Išmaniųjų telefonų arenoje kaunasi dešimtys gamintojų, kurie stengiasi nustebinti žmones, pasiūlyti kažką naujo, geresnio ar tiesiog pigesnio nei konkurentai. Vieni džiaugiasi radę savo nišas: „Google“ visai neseniai pristatė „Pixel 3“, kuris, kaip ir ankstesni šios kompanijos telefonai, yra tiesiog geras telefonas. Ir jį toliau rinksis ištikimiausi „Android“ gerbėjai ir programėlių kūrėjai, mat jie visada pirmieji gaus programinius atnaujinimus. Stulbinti žmonių inovacijomis neskuba ir į išmaniųjų rinką grįžusi „Nokia“, kuri tiesiog kepa vidutinės kainos išmaniuosius su švaria „Android One“ aplinka. Tuo metu iš Kinijos pučia mažų kainų vėjai: „Xiaomi“, „OnePlus“, ZTE ir kiti gamintojai varžosi, kuris surinks geresnius techninius parametrus turintį telefoną už pusę flagmano kainos.
Bet yra trys kompanijos, kurios šioje arenoje laiko sunkiosios artilerijos pabūklus.
„Telefonų gamintojai kiekvienais metais stengiasi išsiskirti konkurentų įrenginių jūroje, visgi svarbiausias tendencijas diktuoja amerikiečių „Apple“, kinų „Huawei“ ir korėjiečių „Samsung“. Jos dalinasi ir didžiausias išmaniųjų telefonų rinkos dalis. Šiųmetinių jų flagmanų kovoje galima įžvelgti kelis svarbius pokyčius ir naujoves, tačiau esminiai ginklai išlieka tie patys: tai didelis, aukštos raiškos ekranas, kokybiškos fotografijos, žvėriška sparta ir greitai įkraunamas, talpus akumuliatorius“, – sako „Telia“ įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis.
Kova dėl kiekvieno milimetro
„Apple“ dažnai įvardijama kaip kompanija, pradėjusi išmaniųjų telefonų revoliuciją, o jos „iPhone“ su dideliu ekranu ir vos vienu mygtuku telefono priekinėje dalyje tapo savotišku modeliu ir kitiems gamintojams. Tai, kad žmonės nori didesnio nei 3,5 colio įstrižainės ekrano, atrado „Samsung“ su anuomet dar planšetofonais vadintų „Note“ išmaniųjų serija. Dabar jau ir tie patys „iPhone“, ir kitų gamintojų išmanieji nešioja ekranus, kurių ekrano įstrižainė siekia nuo 5,8 iki 6,5 colio, o patį didžiausią ekraną turi „iPhone Xs Max“ – ironiška, mat „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas buvo įsitikinęs, kad didelių telefonų niekas nepirks.
Gamintojams liejant vis didesnius ekranus, jų kova, vaizdžiai sakant, persikėlė į pakraščius. Žodžiu, daug metų konkuravo dėl dydžio, o dabar stengiasi pagaminti kuo mažesnius. Ne ekranus – rėmelius, žinoma. Visų trijų milžinų šiųmečiai flagmanai yra berėmiai, tačiau tam tikri dizaino elementai vis dar leidžia juos atskirti vienus nuo kitų.
Antai „Samsung“ telefonai „Galaxy S9“ ir „Galaxy Note 9“ išsiskiria kraštuose užlenktu ekranu su plonomis juostelėmis viršuje ir apačioje. „Apple“ šiųmečiai „iPhone“ modeliai, Xs ir Xr, turi berėmius ekranus su grioveliu viršuje, į kurį sugrūstas garsiakalbis, asmenukių kamera ir įvairūs jutikliai. „Huawei“ mina taką per vidurį: jos P20 ir „Mate 20 Pro“ modeliai ekrano viršuje turi griovelį, o apačioje – ploną juostą. Beje, P20 modelyje dar likęs ir priekinis mygtukas, bet tikėtina, kad būsimuose šio flagmano modeliuose jo neliks, mat jau „Mate 20 Pro“ išmaniajame „Huawei“ pristatė įspūdingą naujovę: ekrane integruotą pirštų atspaudų jutiklį. Jis leidžia telefoną atrakinti tiesiog spustelėjus ekraną.
Dideliems ekranams reikia ne tik geros raiškos, kuri jau kelerius metus siekia ar perkopia „Full HD“ standartą, bet ir ryškių spalvų. Tiesa, milžinai vis dar nesutaria, kas geriau – IPS LCD ar AMOLED technologija. Paprastai kalbant, IPS LCD ekranai yra pigesni, bet naudoja šiek tiek daugiau energijos, nes visame ekrane veikia galinis pašvietimas. AMOLED atveju kiekvienas ekrano taškas šviečia ir spalvą kuria atskirai, taigi jų spalvos yra sodresnės, o kai ekrane rodomas tamsus vaizdas, jie naudoja mažiau energijos. „Apple“ ir „Huawei“ telefonai naudoja abiejų rūšių ekranus, tuo metu „Samsung“ jau kelerius metus laikosi tvirtai įsikibusi vien AMOLED.
Vis daugiau spalvų atsiranda ne tik ekranuose, bet ir kitoje telefono pusėje: „iPhone Xr“ telefonus galima rinktis iš kaip niekada plačios spalvų gamos, o „Huawei“ savo flagmanams sukūrė spalvą keičiančius „pašvaistės“ spalvos dangtelius.
Telefonui „keturakis“ – komplimentas
Kai ekranas didelis ir ryškus, ypač svarbus vaidmuo tenka telefonų kameroms. Šioje srityje pokyčių taip pat yra, tik konkuruoja milžinai nebe megapikselių skaičiumi, o objektyvų kiekiu ir programiniu vaizdo apdorojimu. Nors pora flagmanų („Galaxy S9“ ir „iPhone Xr“) vis dar turi po vieną pagrindinę ir asmenukių kamerą, daugumoje modelių dvigubas pagrindinis objektyvas jau tapo standartu, o „Huawei P20 Pro“ ir „Mate 20 Pro“ jų turi net po tris. Ir tai anaiptol nėra rekordas: „Samsung“ nusprendė paeksperimentuoti ir pristatė „Galaxy A9“ išmanųjį su net keturis objektyvus turinčia galine kamera. Taip, šis objektyvų bokštas atrodo išties keistai, bet kas žino – gal po kelerių metų tai taps nauju standartu?
Taigi fotografijos mėgėjams atėjo tikras aukso amžius. Ginčai apie tai, kuris aukščiausios klasės išmanusis fiksuoja geriausios kokybės nuotraukas, tęsiasi be paliovos, o nauji modeliai apverčia viską aukštyn kojomis. Grumiasi gamintojai ne tik dėl aukščiausios nuotraukų kokybės, bet ir dėl kitų funkcijų bei galimybių, kurias suteikia jų vaizdo kameros. Pagal veido mimikas judantys ir kalbantys paveikslėliai, dirbtinio intelekto vaizdų atpažinimas, trimatės nuotraukos, fotografijos studijos lygio efektai – visam sąrašui neužtektų ir A4 lapo.
Visus šiuos stebuklus realybe paverčia išmaniuosiuose įmontuoti mikroprocesoriai, naudojantys vis mažesnius tranzistorius – mažytes detales, kurios rūpinasi visais telefono skaičiavimais. Metų pradžioje pristatyti „Samsung Galaxy S9“ ir „Huawei P20“ dar turėjo 10 nanometrų (nm) dydžio tranzistorius, o naujausiuose „iPhone Xs“, „iPhone Xr“ ir „Mate 20 Pro“ jie jau susitraukė iki 7 nm. Palyginimui, žmogaus plaukas yra apie 80 000 nm storio. O mūsų nagai auga 1 nm per sekundę greičiu. Ar įsivaizduojate, kokios smulkios šios detalės?
Mažesni tranzistoriai reiškia, kad į tokio pat dydžio mikroschemą jų telpa daugiau, o tai suteikia didesnę spartą ir taupesnį energijos vartojimą. Maža to, „Mate 20 Pro“ naudojamas „Kirin 980“ lustas turi du neuroninius procesorius (NPU), atliekančius dirbtinio intelekto užduotis, tokias kaip veidų ar objektų atpažinimas. Ankstesnėje „Kirin 970“ versijoje ir „Apple“ naudojamame „A12 Bionic“ luste taip pat yra NPU, bet ne du, o vienas, taigi nors jis yra dedikuotas šioms užduotims, jas atlieka lėčiau.
Pasiruošę ateičiai. Bent poros metų
Tobulinant telefonų vidurius, auga ir jų duomenų perdavimo sugebėjimai. „Samsung“ dar nuo metų pradžios gyrėsi savo LTE Cat.18 modemu, palaikančiu 1,2 gigabito per sekundę (Gb/s) duomenų atsiuntimo spartą, tačiau visai neseniai ją perspjovė „Huawei“, kurios „Mate 20 Pro“ įmontuotas LTE Cat.21 modemas leidžia pasiekti net 1,4 Gb/s. Priminsime, kad šiuo metu greičiausias „Telia“ šviesolaidinio interneto planas namams suteikia iki 1 Gb/s spartą, o čia kalbama apie mobilųjį ryšį. Šiandien praktinė nauda žmonėms iš to nedidelė – realiomis sąlygomis tokius greičius mobiliuoju ryšiu kol kas galima tik sapnuoti. Bet kuriuo atveju, aukščiausios klasės telefonai yra pasiruošę ateities iššūkiams. Bent jau ateinančių poros metų.
Ar nieko neužmiršome? Ak, teisingai, įkrauti telefoną – luktelkite, kol padėsiu jį ant belaidžio įkrovimo stotelės. Taip, telefonų akumuliatorius vis dar reikia krauti beveik kasdien ar bent kas dvi dienas, o tai situacijos iš esmės nekeičia. Pasikeitė du dalykai: greitieji įkrovikliai tapo nebe išskirtiniu bruožu, o būtinybe. Jei telefonas nesugeba per pusvalandį įkrauti bent pusės akumuliatoriaus talpos, tai anoks jis išmanusis. Antrasis pokytis – pagaliau įsigali belaidis įkrovimas. Šią funkciją savo aukščiausios klasės telefonuose ilgą laiką diegė tik „Samsung“, tačiau dabar ją jau turi ir „Apple“, ir „Huawei“ naujausi išmanieji. Iš minios vėl išsiskiria „Mate 20 Pro“, kuris savo draugiškumą (angl. mate – draugas, bičiulis) įrodo ne žodžiais, o darbais: telefone nustačius atgalinio krovimo funkciją, jis gali įkrauti belaidį laikrodį ar kitą telefoną. Na, kai turi milžinišką 4200 mAh talpos akumuliatorių, tikrai negaila.
Tokie buvo šie metai išmaniųjų telefonų pasaulyje. Gandus apie „išlankstomą“ išmanųjį telefoną-planšetę, permatomus ir dvipusius ekranus, 10 kartų artinančias kameras, savaitę atlaikančius akumuliatorius, valdymą judesiais ir mintimis vėl teks nukelti kitiems metams.
