Binchōtan arba baltoji anglis iš esmės yra paprasta medžio anglis, gaunama kaitinant medžio gabalėlius tol, kol iš jų pasišalina vanduo bei lakios medžiagos. Likusi anglis yra švarus, sausas ir kaitrus kuras. Tačiau baltoji anglis yra kiek kitokia.
Binchōtan gaminama tik iš vienos rūšies medienos – ubame ąžuolo (Quercus phillyraeoides). Šiek tiek skiriasi ir gamybos procesas – pirolizės proceso pabaigoje anglis yra apdorojama itin aukštos temperatūros (iki 1000 laipsnių Celsijaus) garais. Tai sukuria itin kietą ir itin švarų produktą.
Baltoji anglis Japonijoje gaminama nuo Edo laikotarpio (tikriausiai nuo 17 amžiaus). Aukščiausios kokybės anglis siejama su Minabe miesteliu Vakajamos prefektūroje. Būtent čia pagamintos baltosios anglies labai geidžia profesionalūs virtuvės šefai ir geriausi Japonijos restoranai.
Baltoji anglis dega ne tokia karšta liepsna kaip paprasta medžio anglis, tačiau ji dega ilgiau. Tai padeda lengviau kontroliuoti temperatūrą, kas profesionaliems maisto gamintojams yra labai svarbu. Jiems patinka ir tai, kad baltosios anglies dūmai beveik neturi kvapo, kuris galėtų įsigerti į žuvį ar vištieną. Tiesa, surasti geros kokybės binchōtan šiais laikais nebėra taip lengva – šiuo vardu vadinama daug įvairios kokybės gaminių, kurie dažnai pasižymi kitokiomis savybėmis.
Japoniška baltoji anglis yra kietesnė už mūsiškę juodąją. Dėl šios priežasties binchōtan skleidžia metalinį skambėjimą. Japonai iš šios anglies gabalėlių gamina ir vėjo varpelius, ir netgi muzikos instrumentus. Štai tankinas, ksilofoną primenantis instrumentas, naudoja anglies skambesį melodijai kurti.
Galiausiai, įdomu ir tai, kad aukštos kokybės japoniškos baltosios anglies kitose šalyje beveik niekur nerasite. Maži kiekiai yra eksportuojami, tačiau dažniausiai paprastų parduotuvių nepasiekia.
