Gamtos mokslo specialistų trūkumas šiuo metu jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pagal tarptautinius PISA tyrimus Lietuvos vaikų gamtamokslinis ir matematinis raštingumas atsilieka nuo OECD šalių vidurkio, kartu nacionaliniai PISA rezultatai rodo didesnius nei kitose šalyse skirtumus tarp miestuose ir kaimuose gyvenančių vaikų, tarp vaikų, kurie gimė labiau ir mažiau pasiturinčiose šeimose.
Pastarųjų metų stojimo duomenys rodo, kad, nepaisant kampanijos nukreiptos prieš socialinius ir humanitarinius mokslus, Lietuvoje tiksliųjų, gamtos, technologijų ir inžinerijos mokslų populiarumas nedidėja. Mokyklose ima vis labiau trūkti gamtos mokslų pedagogų, gamtamokslinio ugdymo studijų populiarumas didėja pernelyg lėtai. Ar STEAM sąjūdis gali padėti spręsti visas šias problemas?
STEAM centrai – mokiniams, mokytojams ir mokslininkams
Lietuva, reaguodama į šiuos iššūkius ir jų neatitinkančią švietimo sistemą, ėmėsi veiksmų, kurie turėtų sustiprinti gamtamokslinį ugdymą. Vienas jų – nacionalinio STEAM centrų tinklo sukūrimas Lietuvoje. Akronimas STEAM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką (STEAM, angl. science, technology, engineering, arts, maths).
Tikimasi, kad dalyvavimas centro veiklose prisidės prie mokinių sudominimo šių sričių mokslais bei pasiekimų gerinimo, praktinių gebėjimų stiprinimo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencijų, reikalingų jų sėkmingai profesinei karjerai, ugdymo, paskatins mokinius konkrečiau domėtis gamtos ir tiksliaisiais mokslais ir rinktis šių krypčių studijas. Pasak Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentės Viditos Urbonienės, „sukurta STEAM platforma padės nutiesti tiltus tarp mokinio ir mokslininko, mokytojo ir mokslininko, stiprins mokslo ir verslo bendradarbiavimą“.
Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimu Lietuvoje yra kuriama dešimt STEAM centrų – trys iš jų metodiniai, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, ir septyni – regioniniai, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apskričių teritorijose. Centrų steigimo planuose numatyta, kad kiekvienas centras turės tris standartizuotas laboratorijas (biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT) ir po vieną specializuotą, regiono poreikius atitinkančią laboratoriją.
Vilniaus universiteto kuriamą Vilniaus metodinį STEAM atviros prieigos centrą sudaro aštuonios laboratorijos, kurios plačiau ir giliau aprėps visas standartizuotų laboratorijų kompetencijų sritis bei apims dvi specializuotas. Šis centras bus vientisas savo ugdymo turinio, metodikos ir proceso organizavimo požiūriu. Vilniaus universitetas centrą steigia dabartinio Vilniaus planetariumo patalpose. Centro steigimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Vilniaus universiteto ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Strateginį centro erdvių planavimą bei sklandų bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių užtikrina VU Plėtros departamento direktorė Aurelija Jakubė ir to paties departamento projektų vadovė Monika Karnickaitė.
Vilniaus ir aplinkinių regionų 7–12 klasių mokiniams bus sudarytos galimybės atlikti tyrimus specializuotose laboratorijose. Iki pietų atliekami tyrimai atitiks bendrąsias ugdymo programas: mokiniai susipažins, ką ir kaip tyrinėja šiuolaikiniai gamtos mokslai, be to, jie galės integruotai tyrinėti ir patiems mokiniams rūpimas, aktualias problemas. Iš esmės mokiniai, bendradarbiaudami su mokslininkais ir mokytojais, patys tyrinės, konstruos, modeliuos ir ieškos atsakymų į sudėtingus, aktualius, kelias mokslo sritis aprėpiančius klausimus, turės galimybių ieškoti atsakymų, kaip reikėtų spręsti globalias problemas.
Popietinis centro laikas bus skirtas įvairioms neformaliojo švietimo veikloms, į kurias turės galimybių įsitraukti ne tik gimnazistai, bet ir darželinukai. „Tikimasi, kad centre mokiniai atras STEAM veiklas iš naujo ir tai jiems suteiks motyvacijos domėtis aplinkoje vykstančiais procesais bei juos geriau suprasti. Numatomose veiklose ypatingas dėmesys skiriamas kontekstui ir kasdienių iššūkių sprendimui. Bus siekiama, kad mokiniai išmoktų metodų, o tyrimus galėtų tęsti mokykloje arba namuose, pasitelkdami mokyklose turimą įrangą ar asmeninius mobiliuosius įrenginius“, – teigia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanas doc. Ramūnas Skaudžius.
Taip pat centras kvies aktyviai įsitraukti ir mokytojus – jie galės tobulinti savo kvalifikaciją, bendradarbiaudami su mokslininkais galės projektuoti, kaip, įgyvendinant atviros prieigos principą, ugdymo procesui būtų galima panaudoti mokslo infrastruktūrą. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojo dr. Pauliaus Tamošiūno, „nors šio centro pagrindinė tikslinė grupė yra mokiniai, tačiau labai norėtųsi, kad jis taptų esmine pagalbos mokytojui vieta, į kurią drąsiai kreiptųsi jau aktyviai veikiantys mokytojai ir būtų drąsinami šiandieninių galimybių dar neatradę kolegos. Tokia tarpdalykinė platforma turi visas galimybes ženkliai prisidėti prie kokybiškai kitokio lygio ugdymo, kuriame mokiniai įgalinami tapti lygiaverčiais šiandienos problemų sprendėjais“.
STEAM centrai – atnaujinamas gamtos mokslų turinys
Steigiant Vilniaus STEAM centrą, bendradarbiauja keli Vilniaus universiteto padaliniai: Chemijos ir geomokslų fakultetas, Filosofijos fakultetas, Fizikos fakultetas, Gyvybės mokslų centras, Matematikos ir informatikos fakultetas ir VU Plėtros departamentas. Skirtingų krypčių ir sričių mokslininkai rengia metodines programas, sudaro įrangos ir priemonių, kurių reikės laboratorijose, sąrašus.
Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas teigia: „Vilniaus Universitetui ir Filosofijos fakultetui svarbu inicijuoti kūrybingų žmonių sąjūdį, kuris būtų pajėgus, naudojantis STEAM, nuolatos peržiūrėti, kaip turėtų būti vykdomos studijos, ir ne tik gamtos mokslų.“
Šiuo metu pagrindinis STEAM sąjūdžio Vilniaus universitete pasiekimas yra tas, kad susibūrė jaunų žmonių grupė – fizikai, chemikai, matematikai, biologai, inžinieriai, psichologai, filosofai ir pedagogai. „Jie, sudarydami daugiadalykę mokslininkų grupę, mokosi kartu dirbti ir turi didelį potencialą nuveikti didelius darbus, kuriant STEAM metodiką, pergalvojant STEAM filosofiją ir generuojant bei puoselėjant žinojimą, kaip atnaujinti gamtamokslinio ugdymo turinį“, – pastebi A. Poviliūnas.
„Kartu STEAM yra ir unikali galimybė atgaivinti pedagoginius tyrimus, kurti naujas metodikas ir mokymo priemones, dalyvauti organizuojant gamtamokslinio ugdymo turinio reformą. Būtent čia bus sukurtos sąlygos bendradarbiauti visiems: mokiniams, mokslininkams ir mokytojams; pedagogams, psichologams ir gamtos mokslų atstovams“, – pastebi Filosofijos fakulteto prodekanė Vida Jakutienė.
