Kaip praneša „Task and Purpose“, „Advanced Research Projects Agency“ – dar geriau žinoma, kaip DARPA – susidomėjo šiuo kontaktiniu lęšiu, kuris gali padidinti karių „vizualines galimybes, atsižvelgiant į užduotį bei tikslą“.
DARPA jau dešimt metų ieško būdų, kaip sukurti papildytos realybės lęšį ir tai reiškia, kad šis „IMT Atlantique“ atradimas gali būti būtent tai, ko taip siekia DARPA. Suteikti kariams supergalių.
Lengvas lęšis gali jo naudotojams ne tik suteikti geresnį regėjimą, bet ir perduoti vizualinę medžiagą belaidžiu būdu. Tai galėtų veikti dar geriau, nei tai ką matėme „Mission: Impossible – Ghost Protocol“ filme, kai Jeremy Renneris nuskenavo branduolinio ginklo paleidimo kodus:
Didžiausias iššūkis su kuriuo susidūrė „IMT Atlantique“ inžinieriai buvo siekis sumažinti bateriją. Tačiau pritaikius naujai sukurtą lanksčią bateriją, jie rado būdą, kaip „keletą valandų ir nuolatos tiekti energiją LED šviesos šaltiniui“.
„Energijos saugojimas mažame prietaise yra tikras iššūkis“, – teigė projekto vadovas Thierry Djenizianas.
Inžinieriai savo pranešime taip pat nurodo, kad „grafeno pagrindu veikianti lanksti elektronika galėtų dar labiau padidinti protingų kontaktinių lęšių galimybes“. Jų pritaikymo galimybės gali būti praktiškai beribės ir juos naudoti galėtų tiek chirurgai operacijų metų, tiek ir vairuotojai kelyje.
Viskas skamba išties šauniai ir nenuostabu, jog dabar ir kariuomenė nori prisidėti prie šio projekto. Prancūzijos verslo žurnalas „l’Usine Nouvelle“ praneša, jog DARPA intensyviai domisi šia technologija.
Net ir technologijų milžinė „Microsoft“ yra pasirengusi investuoti 2 milijonus eurų į šios technologijos vystymą. Beje, „Microsoft“ visai neseniai su JAV kariuomene pasirašė 480 mln. JAV dolerių (apie 429 mln. eurų) vertės kontraktą ir įsipareigojo ateities karius aprūpinti 100 000 vnt. papildytos realybės „HoloLens“ akinių.
„Visi elementai yra paruošti. Turėtume lęšį integruoti iki šių metų spalio mėn. ir tikimės pradėti testavimo darbus 2020 metais. Tada galėsime jau pereiti ir prie klinikinių tyrimų“, – teigė vienas iš projekto dalyvių Jean-Louis Bougrenetas.
