Kioto universiteto primatų tyrimų instituto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu išmatavo šimpanzių gebėjimą spręsti sudėtingas užduotis. Paaiškėjo, kad jos už žmones dar ir žymiai geriau strateguoja.
Tyrime buvo naudojamas virtualių slėpynių žaidimas, kurio metu, susidūrus su konkurencine kova, reikia pasirinkti geriausią strategiją. Jį žaidusios šimpanzės turėjo nuspėti kitą žingsnį, kurį atliks priešininkas. Oponentai buvo atsisukę vienas į kitą nugaromis, todėl tarp jų nebuvo jokios komunikacijos. Laimėjusi šimpanzė buvo apdovanota užkandžiais.
Beždžionės taip pat yra gerokai konkurencingesnės nei žmonės, kurie yra labiau linkę veikti bendradarbiaujant, kas taip pat galėjo daryti įtaką šimpanzių pranašumui.
Vietiniai gyventojai ir studentai taip pat dalyvavo šiuose bandymuose. Tačiau nugalėję varžovą, kaip paskatą, gaudavo finansines premijas. Jiems taip pat nebuvo leista kalbėtis bei su kitais žaidėjais užmegzti jokio kontakto.
Iš viso tyrime dalyvavo 16 žmonių bei 6 šimpanzės. Kiekvienas dalyvis kovojo su tos pačios rūšies varžovu. Jie galėjo rinktis iš dviejų blokų, ir kiekvienas žaidėjas turėjo atspėti, kurį iš jų taip pat pasirinks oponentas. Šis paprastas žaidimas reikalauja tokių pačių įgūdžių, kurių reikia verslo pasaulyje ir laukinėje gamtoje.
„Įdomiausias šio tyrimo dalykas yra tai, kad žaidimų teorija leidžia jums visose situacijose sugalvoti savo strategiją“, – teigia tyrimo bendraautoris Rahulis Bhui'us.
Matematikas Johnas Forbesas Nashas sukūrė teoriją, vadinamą Nešo pusiausvyra. Pagal jo idėją, nesvarbu, kaip gerai kažkas žaidžia vieno ar kito tipo žaidimus, nė vienas žaidėjas negali padidinti savo laimėjimo vienpusiškai pakeitęs savo sprendimą, todėl reikalingas bendras žaidimo dalyvių pasirinkimas. Ir šiame eksperimente šimpanzės pasiekė beveik geriausią galimą teorinį rezultatą.
„Pasirinkdamos šimpanzės geriau prognozavo ir labiau reagavo į pasirinkimų istoriją bei pokyčius, nei bandyme dalyvavę žmonės“, – tyrėjai komentavo savo straipsnyje.
Ankstesni tyrimai jau buvo atskleidę, kad, lyginant su žmonėmis, šie mūsų artimiausi giminaičiai turi geresnius trumpalaikės atminties įgūdžius. Mokslininkai tiki, kad šie gebėjimai, kombinuojami su regėjimo aštrumu ir greitu atpažinimu, galėtų būti atsakingi už naujojo eksperimento metu pasiektus stebėtinus rezultatus.
Beždžionės taip pat yra gerokai konkurencingesnės nei žmonės, kurie yra labiau linkę veikti bendradarbiaujant, kas taip pat galėjo daryti įtaką šimpanzių pranašumui.
