Pirma: Rusija yra visiškai mobilizuota politiniu, pramoniniu ir kariniu požiūriu. Tačiau ši mobilizacija eikvoja išteklius, kurių Kremlius negali atnaujinti – senų Šaltojo karo laikų ginklų atsargų. Kitaip tariant, Rusija yra stipri, bet trapi.
Antra: Ukraina taip pat mobilizuojasi, tačiau ji vis dar priklauso nuo užsienio pagalbos, kad patenkintų neatidėliotinus finansinius ir karinius poreikius, o JAV stabdo didelę dalį šios pagalbos.
Trečia: Ukrainos taktika yra pranašesnė už Rusijos taktiką, todėl ukrainiečių junginiai gali įveikti daug didesnius Rusijos junginius. Tačiau taktika neturi reikšmės, kai Ukrainos pajėgoms paprasčiausiai pritrūksta amunicijos.
Šių trijų dinamikos veiksnių sąveika paaiškina iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus, kurie kasdien matomi 1000 kilometrų ilgio fronto linijoje. Ukrainiečiai įveikia daugumą rusų atakų, sukeldami katastrofiškų nuostolių vis prasčiau aprūpintoms rusų puolamosioms grupėms.
Per 26 įtemptų kovų mėnesius Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 15 300 tankų, kovos mašinų, haubicų ir kitų ginklų, taip pat šimtų tūkstančių kareivių.
Ir vis dėlto Rusijos pajėgos Ukrainoje yra didesnės nei bet kada anksčiau. „Kariuomenė dabar iš tikrųjų yra 15 proc. didesnė nei tada, kai ji įsiveržė į Ukrainą“, – JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV vyriausiasis NATO vadas, generolas Christopheris Cavolis. – Per praėjusius metus Rusija padidino savo fronto kareivių skaičių nuo 360 000 iki 470 000.“
Tai įmanoma tik dėl to, kad Kremlius nuo 2022 m. pabaigos pašaukė į tarnybą daugiau kaip 300 tūkst. vyrų – be to, padidino priemokas savanoriams. Tuo pat metu Rusijos brigados sutrumpino bazinį naujokų mokymą, kad šviežios pajėgos greičiau pasiektų frontą.
Tačiau šie nepasiruošę naujokai fronto linijoje ilgai neišgyvena. Pastaruoju metu, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, kasdien žūsta nuo 800 iki tūkstančio rusų.
Rusų kareiviai žūsta taip greitai, kaip tik atvyksta į Ukrainą. Estijos gynybos ministerija viename neseniai atliktame tyrime padarė išvadą, kad 100 tūkst. rusų žūtis šiais metais visam laikui pakenktų Kremliaus mobilizacijos pastangoms, jei ne išvis jas sužlugdytų.
Rusijos karinio transporto nuostoliai taip pat dideli. Rusijos pramonė kasmet pagamina 500 ar 600 naujų tankų ir gal kiek daugiau nei tūkstantį naujų kovos mašinų.
Rusijos kariuomenė kasmet praranda daugiau nei tūkstantį tankų ir beveik 2000 kovos mašinų – ir praradimų skaičius vis didėja. Susidaro spraga, kurią Kremlius užpildo iš ilgalaikio saugojimo sandėlių traukdamas tankus ir karo mašinas, kurių gamyba siekia 1970 m., o kai kuriais atvejais net šeštąjį ar penktąjį dešimtmetį. Tačiau šių senų mašinų ištekliai yra riboti. Jos buvo pagamintos Sovietų Sąjungos pramonės klestėjimo laikotarpiu, todėl jų negalima pakeisti nauja produkcija.
Rusams grėsminga tai, kad pagal naujausias prognozes jau 2025 m. viduryje sandėliuose nebeliks senų tankų ir kovos mašinų. „Rusijai laikas tiksi“, – rašė estų analitikas Arturas Rehi. Jau dabar matosi trūkumas: Rusijos kareiviai į mūšį važiuoja nešarvuotais krovininiais sunkvežimiais ir net atviromis golfo mašinomis, kurias Kremlius įsigijo iš Kinijos bendrovės.
Turėtų būti savaime aišku, kad golfo automobiliai ilgai neišsilaikys kovoje su, tarkime, Ukrainos prieštankinių raketų komandomis ir kvalifikuočiausiais dronų operatoriais. Nesvarbu, ar Rusijos kariuomenėje Ukrainoje yra 300 tūkst. ar 400 tūkst. karių, jei jie visiškai neapsaugoti mūšio lauke.
Rusijos kariuomenės trapumas galėtų būti akivaizdesnis, jei pačios Ukrainos kariuomenei netrūktų amunicijos.
