Maždaug prieš 70 metų, modernėjant technologijoms, žmonės į pagalbą pasitelkė pirmąsias primityvias skaičiavimo mašinas. Jos padėjo sisteminti informaciją ir atlikti skaičiavimus žymiai greičiau, nei tą sugebėjo žmogaus smegenys. Tai buvo kompiuterinės eros pradžia, tačiau pažvelgus iš šiandienos dirbtinio intelekto ir lazerinių technologijų pasaulio perspektyvos, tie laikai labiau primena gūdžius viduramžius.
Ateities nuojautos
Praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje profesorius gan tiksliai numatė išmaniųjų telefonų atsiradimą.
Praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, paprašytas nuspėti 2017 metus, profesorius ir mokslų daktaras Laimutis Telksnys gan tiksliai numatė išmaniųjų telefonų atsiradimą. Tiesa, šiems prietaisams jis buvo suteikęs kiek kitą – „informerio“ pavadinimą, tačiau jų pritaikymas ir funkcijos praktiškai nesiskyrė nuo to, ką šiandien vadiname išmaniaisiais prietaisais.
„Mokslas ir technika, o tame tarpe atpažinimo procesų teorija ir technika bus tiek išsivystę, kad kiekvienas žmogus, panašiai kaip kad dabar turi laikrodį, turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų (o gal ir skonio, kvapų, nervinių signalų) siųstuvą, imtuvą bei dabartiniu mūsų supratimu galingą skaičiavimo mašiną.
„Informeris“ bus ne didesnis už šių dienų rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti. Norėdamas sužinoti, kas vyksta pasaulyje, parašyta tuo ar kitu mokslo ar technikos klausimu, arba gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį, automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais“, - rašė profesorius septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Ateina robotai
Pasiteiravus, kokios galimo negirdėtos inovacijos mūsų laukia ne tokioje tolimoje ateityje, o jau 2018 metais, profesorius iškart akcentavo naujos darbo jėgos atėjimą į rinką. Tik šiandien profesorius kalba ne apie imigrantus iš svečiųjų šalių, bet technologinių inovacijų proveržį – robotus.
Anot Laimučio, verslas neišvengiamai susidurs su naujais darbo „robotizavimo“ iššūkiais, o visuomenė – su gebėjimu kontaktuoti su jais.
„Prieš 70 metų susidūrėme su kompiuteriais, skaičiavimo mašinomis, o šiandien mums reikės išmokti priimti iššūkius, susijusius su robotais. Tai ne vien mano fantazija. Japonijoje jau dabar kuriami robotai, prižiūrintys vienišus senyvo amžiaus žmones. Tai – socialinė parama“, - jau netolimos ateities nuojautomis dalijosi profesorius.
Ar susikalbėsime su robotais?
Lietuvos verslas, padedamas mokslininkų, privalės išmokti efektyviau panaudoti robotus.
Įvairių sričių „robotizacija“ išties įgauna pagreitį. Robotai ne ateitis – jie pamažu jaukeičia žmones įvairiose darbo srityse. Pasak profesoriaus, robotai suteikia daugiau galimybių verslui ir didina darbo efektyvumą. Norėdamas neatsilikti pasaulyje, Lietuvos verslas, padedamas mokslininkų, privalės išmokti efektyviau panaudoti robotus ir pirmiausiai – kaip su jais pilnavertiškai bendrauti, formuojant užduotis ir pan.
„Kalbant apie robotų atėjimą į rinką, galiu pateikti tokių pavyzdžių, kaip antai vieno Japonijos prekybos centro eksperimentas; jame pardavėjas pakeitė humanizuotos, patraukliai atrodančios robotės. Labai panaši į gyvą moterį, bet vis dėlto – robotė.
Ir ką jūs manote? Po bandymo, atlikus pirkėjų apklausą, paaiškėjo, kad pastaroji susilaukė kur kas didesnio palankumo ir simpatijų, nei gyva pardavėja. Ji net padidino pardavimus.
Yra ir kitokių atvejų – kai į paskaitas užsienio šalyse dėstytojai jau siunčia savo robotus-dublerius. Tai ne fantastika, o jau tapo realybe“, - pasakoja profesorius.
Mes perdėtai išgyvename, kad į Lietuvą atvažiuoja daug kitakalbių imigrantų. Tačiau greitai susidursime su kiek kitokiais iššūkiais; mus užplūs tarpusavyje sąveikaujantys robotai, su kuriais bus galima bendrauti, kaip su žmonėmis. Tiesa, iš pradžių jie nekalbės lietuviškai, o greičiau angliškai, prancūziškai ar itališkai ir t.t.
Mus užplūs tarpusavyje sąveikaujantys robotai, su kuriais bus galima bendrauti, kaip su žmonėmis.
„Tada prasidės tikrasis perversmas – sugebėti efektyviai bendrauti su mūsų naujais talkininkais. Tad manau, kad jau netolimos ateities uždavinys mūsų verslui ir mokslui – pradėti rengti Lietuvos gyventojus sparčiai į rinką ateinantiems sąveikaujantiems robotams, išmokyti bendrauti su jais“, - sako L. Telksnys
Iššūkiai Lietuvos verslui ir mokslui
Kaip pasakoja mokslų daktaras, kalba nuo seno yra laikoma kiekvienos tautos išlikimo pamatu. Profesorius įsitikinęs, kad kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje ir neprisitaikys „gyventi“ joje – tiesiog išnyks. Todėl pasak profesoriaus, vienas iš uždavinių, kurį būtų galima pradėti aktyviai spręsti, minint Lietuvos šimtmetį – tai pasirūpinti, kad kai ateis sąveikaujantys kitakalbiai robotai, mokėtume juos prakalbinti lietuviškai.
„Prieš du metus Matematikos ir informatikos fakultete baigėme projektą LIEPA - „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“. Jeigu jūs turite elektroninį tekstą, tai mūsų sukurta sistema tą tekstą perskaitys gana tiksliai lietuviškai balsu. Tęsiant darbus toliau, planuojame vystyti projektą „LIEPA 2“. Ji leis bendrauti su mobilia įranga, pavyzdžiui, mobiliu telefonu, planšete, išmaniu laikrodžiu“, - naujoves komentuoja profesorius ir priduria, - suprantama, kad visoms šioms naujovėms būtina parengti vartotoją.“
Norint įdiegti naujovę, reikia, kad vartotojai mokėtų ja naudotis. Todėl būtina ne tik lavinti gebėjimus, bet ir sukurti tam galimybes. Tam privalu turėti robotus, jau išmokytus kalbėti lietuviškai.
Todėl šiandien verslas, bendradarbiaudamas su mokslu, turi pasirūpinti ateities vartotojais, pirmiausia – moksleiviais. Kaip tai padaryti? Reiktų, kad visos mokyklos be kompiuterių šiandien dar turėtų ir po vieną robotą. Vaikai labai mėgsta su jais žaisti. Žaisdami mokiniai galėtų pradėti su jais dirbti – tai yra labai svarbu“, - ateities poreikius pabrėžia mokslininkas.
Kurti ateitį turime mokytis jau mokykloje
Kai Laimutis Telksnys prieš penkiasdešimt metų kalbėjo apie technologinę pažangą, daugelis nuogąstavo – ar naujieji kompiuteriai nesukels grėsmės žmonijai ir nepavers visų mūsų savo įkaitais.
Pasak profesoriaus, tokias baimes įveikti padeda technologijų išmanymas. Todėl pasitinkant tokias svarbias, gyvenimą keičiančias ateities inovacijas, reikia pirmiausia tinkamai joms pasiruošti. O tai įvykdoma tik diegiant naujas mokymosi programas mokyklose, kurių dėka moksleiviai įgytų gebėjimus technologijas valdyti, jų nesibaimintų ir patys imtų kurti ateities visuomenę.
Jei pradėsime bijoti dirbtinio intelekto, kaip dabar tampa madinga daryti, iš karto tapsime robotų vergais.
„Taip, robotai turės daug privalumų – jie bus stipresni, greičiau mąstys, atliks sudėtingiausius skaičiavimus, vienu metu galės dirbti daug darbų. Bet juos juk valdo žmogus. Jei pradėsime bijoti dirbtinio intelekto, kaip dabar tampa madinga daryti, iš karto tapsime robotų vergais. Tam, kad jais netaptume – turime pasiruošti juos valdyti, todėl ir reikalingos naujos mokymosi programos – kad žmonės gebėtų valdyti technologijas.
Taigi, švęsdami Lietuvos šimtmetį, mūsų mokslas, švietimas ir verslas privalo inicijuoti ir pasirūpinti, kad būtų patikslintos Lietuvos mokyklų programos. Pradžiai – sudaryti sąlygas pradinių klasių moksleiviams pradėti bendrauti su sąveikaujančiais robotais ir jau pirmose klasėse vaikus edukuoti turėtų naujai perkvalifikuoti mokytojai. Dabartiniai pirmokai už dvidešimt metų bus patys aktyviausi, todėl reikia auginti ateičiai pasiruošusius vartotojus, vartotojus, kurie kurs Lietuvos ateitį“, - jau netolimos ateities inovacijų kryptį komentuoja prof. dr. L. Telksnys.
Robotikos sektorius auga kaip ant mielių
„Dirbtinio intelekto sprendimai, naujovės robotikos srityje, daiktų interneto plėtra keičia verslą, mūsų darbo ar net vartojimo įpročius. Kartu su globalizacija, robotikos era neišvengiamai ateina ir į Lietuvą. Pramoninės robotikos sektorius auga 10-12 proc. per metus. Itin stipriai plečiasi pasaulyje ir tokia sritis, kaip asmeninių paslaugų robotika, kuri susijusi su namų valymu, pramogomis, pagyvenusių žmonių priežiūra“, - teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus.
Pasako Kęstučio, Lietuvoje visa tai nauja, tačiau jau turime startuolių, kurie generuoja įdomių idėjų ir paslaugų srityje, pvz., lietuvių sukurtas roboto kiosko prototipas „Mio“, kuris važinėja gatvėse ir siūlo įsigyti gaivių gėrimų ar užkandžių.
„Lietuvoje kuriami robotai krašto apsaugos sektoriui, medicinos sektoriui ir kt. Matome tendencijas, kad investuotojai domisi tokiomis technologijų įmonėmis ir jau padaryta pirmoji rizikos kapitalo „Practica Capital“ investicija į įmonę „Rubedo sistemos“, kuri kuria roboto slaugos prototipą.
Ką tik Vilniaus inovacijų forumo metu „Innovation Drift“ metu pristatėme ir japonų su prancūzais sukurtą humanoidinį „Pepper“, kurį viena lietuvių įmonė nori įvesti į rinką. Taigi tokių socialinių, bendraujančių su klientais robotų jau 2018 m. Lietuvoje turėtumėme išvysti vis daugiau, dirbančių aptarnavimo srityje: viešbučiuose, biuruose, prekybos centruose.
Matome visas perspektyvas Lietuvoje ateityje plėsti šią sritį, tuo labiau, kad turime mokslo kompetencijų ir puikių specialistų universitetuose, matome susidomėjimą iš verslo ir pramonės, ne tik didžiuosiuose miestuose (Vilniuje ir Kaune), bet ir regionuose. Pavyzdžiui, Panevėžio miestas ateities vizijoje yra nusimatęs tapti robotikos ir mechatronikos centru“, - pastebi MITA direktorius.
