Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
03 04

Laisvė ne tik mažoms, bet ir didelėms žuvims: siūloma keisti mėgėjiškos žvejybos taisykles

Šiuo metu siūlomi mėgėjiškų taisyklių pakeitimai įpareigotų žvejus paleisti ne tik mažas (iki 50 cm) bet ir dideles lydekas (virš 80 cm), starkius reiktų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 cm ar viršija 65 cm, ešerius, viršijančius 30 cm ilgį, bei visus marguosius upėtakius. Tokie minimalūs ir maksimalūs dydžio apribojimai nėra kažkokia naujiena ir yra gan plačiai taikomi kitose pasaulio šalyse.
Lietuvoje siūloma įpareigoti paleisti dideles žuvis
Lietuvoje siūloma įpareigoti paleisti dideles žuvis / Shutterstock nuotr.

Mėgėjiška žvejyba – vienas iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Skaičiuojama, kad bent kartą per metus meškerę į rankas paima maždaug 1 iš 10 žmonių, o aktyvių mėgėjiškos žvejybos entuziastų Lietuvoje gali būti iki 200 tūkstančių.

Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau kalbama apie „Pagavai – paleisk“ principą, kuomet bent dalis pagautų žuvų paleidžiama. Tokios tendencijos yra išties džiuginančios, kadangi dauguma teisingai paleistų žuvų gali išgyventi, toliau sėkmingai augti ir daugintis.

Visgi kuomet kalba pasisuka apie žuvų paleidimą, prieš akis iškyla smulkios ar mažesnės nei leistino dydžio žuvys. Tačiau tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vis labiau pradedama galvoti ir apie didelių žuvų paleidimą. Kodėl? Tradiciškai žvejybos taisyklės numato minimalų leistiną sugauti žuvų dydį. Minimalūs žuvų dydžio reikalavimai taikomi tam, kad visos žuvys turėtų galimybę bent vieną kartą gyvenime išneršti, o didesnes sugautas žuvis leidžiama pasiimti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?