Sausio 17 d. sprendime priežiūros valdyba – akademikų, politikų ir žurnalistų grupė, konsultuojanti bendrovę turinio modifikavimo politikos klausimais – rekomendavo „Meta“ pakeisti suaugusiųjų nuogumo ir seksualinės veiklos bendruomenės standartą, „kad jis būtų reglamentuojamas remiantis aiškiais kriterijais, atitinkančiais tarptautinius žmogaus teisių standartus“.
Priežiūros valdybos sprendimas priimtas po to, kai „Facebook“ cenzūravo du įrašus iš paskyros, kurią valdo amerikiečių pora, priklausanti transseksualų ir nebinarinei porai. Įrašuose pora pozavo be viršutinių rūbų, bet su uždengtais speneliais, o antraštėse buvo aprašoma translyčių asmenų sveikatos priežiūra ir pinigų rinkimas krūtinės operacijai.
Įrašus, kaip netinkamus, pažymėjo naudotojai, tada juos peržiūrėjo ir pašalino dirbtinio intelekto sistema. Porai apskundus sprendimą, „Meta“ galiausiai įrašus atkūrė.
Pagal galiojančią „Metos“ politiką draudžiama rodyti nuotraukas su moterų speneliais, išskyrus tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, žindymą ar su sveikata susijusius įrašus.
Valdyba pavadino taisykles dėl moteriškų spenelių „plačiomis ir painiomis, ypač kai jos taikomos transseksualiems ir nebinariniams asmenims“.
Valdyba nustatė, kad „politika grindžiama binariniu požiūriu į lytį ir skirtumu tarp vyriško ir moteriško kūno“, todėl taisyklės, draudžiančios apnuoginti spenelius, yra „neaiškios“, kai kalbama apie interseksualius, nebinarinius ir transseksualius naudotojus.
Taryba rekomendavo „Meta“ „apibrėžti aiškius, objektyvius, teises gerbiančius kriterijus“, kai kalbama apie nuogybių moderavimą, „kad su visais žmonėmis būtų elgiamasi pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus“.
„Lactivist“ 2000-aisiais bandė panaikinti seksualumo ir krūtų sąsajas, o 2013 m. paplito kampanija #FreetheNipple (liet. išlaisvinti spenelius). Ši frazė į popfeministinę kalbą pateko po to, kai „Facebook“ pašalino aktorės ir režisierės Linos Esco dokumentinio filmo „Free the Nipple“ (liet. „Išlaisvink spenelį“) klipus.
Kampanija sulaukė plataus palaikymo koledžų miesteliuose, ją palaikė tokios įžymybės kaip Rihanna, Miley Cyrus ir Lena Dunham. Dar praėjusią savaitę aktorė Florence Pugh kalbėjo apie tai, kad ant raudonojo kilimo vilkėjo permatomą, rožinę Valentino suknelę, sakydama: „Žinoma, nenoriu įžeisti žmonių, bet kaip mano speneliai gali jus taip įžeisti?“
2019 m. menininkė ir aktyvistė Micola Hebron buvo pakviesta į „Instagram“ būstinę pasikalbėti apie bendrovės spenelių politiką.
„Per tą susitikimą sužinojome, kad turinio moderavimo politikos komandoje nėra transseksualų, taip pat pastebėjau, kad ten nėra lyčiai neutralių tualetų“, – sakė M.Hebron.
Tačiau Hebron sakė, kad ją „džiugina“ tai, jog priežiūros taryba ėmėsi lyčių ir lyties diskriminacijos klausimo. „Be to, kad tiesiog “leiskime moterims būti be liemenėlių„, kas visai nėra mano interesas, manau, kad tikrai svarbu laikytis tikslo leisti visiems kūnams turėti autonomiją“, – sakė M.Hebron, – „Daugeliui žmonių kalbėjimas apie spenelius skamba taip lengvabūdiškai, bet jei pagalvoji apie tai, kaip vyriausybės visame pasaulyje bando kontroliuoti ir slopinti moterų, translyčių ar nebinarinius kūnus, tai taip nėra.“
„Nuolat tobuliname savo politiką, kad mūsų platformos būtų saugesnės visiems“, – teigė „Meta“ atstovas, – „Žinome, kad galime padaryti daugiau, kad paremtume LGBTQ+ bendruomenę, o tai reiškia, kad bendradarbiaujame su ekspertais ir LGBTQ+ teises ginančiomis organizacijomis sprendžiant įvairius klausimus ir tobulinant produktus.“
„Meta“ turi 60 dienų, iki kol privalės viešai atsakyti į valdybos rekomendacijas.
Nors gynėjai gali pritarti laisvesnių spenelių internete idėjai, lieka klausimų, kaip „Meta“ automatinės turinio modifikavimo sistemos sugebės užtikrinti naujos spenelių politikos vykdymą. Pora, renkanti lėšas, kad galėtų sau leisti viršutinės kūno dalies operaciją, nėra tas pats, kas asmuo, siūlantis sekso paslaugas internete, tačiau bendrovės dirbtinis intelektas iš pradžių neatpažino skirtumo pranešime.
„Viskas priklauso nuo konteksto, o algoritmai yra siaubingi“, – „The Guardian“ sakė skaitmeninės žurnalistikos centro „Tow Center for Digital Journalism“ direktorė Emily Bell, -„Įdomus klausimas bus įtampa dėl to, kaip “Meta„ gali sukurti naujas taisykles neatverdama vartų pornografijai, dėl kurios tos taisyklės apskritai egzistuoja. Tai turėtų būti įmanoma, bet aš skeptiškai vertinu, ar taip bus, jei turinio moderavimas bus automatizuotas.“
„Facebook“ ir „Instagram“ naudotojai taip pat gali pažymėti įrašus, kurie, jų manymu, pažeidžia bendrovės politiką, kaip tai buvo padaryta dėl nuotraukos, kuri paskatino valdybos sprendimą.
„Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog yra tam tikrų kultūrinių karų sričių, kuriose turinio moderavimas tampa ginklu“, – sakė E.Bell, – „Įrašas apie aukščiausio lygio operaciją pirmiausia neturėjo būti pažymėtas, bet jis buvo pažymėtas. Tai galėjo būti prieš translytiškumą nusiteikusio blogo veikėjo veiksmai.“
Aktyvistė, organizacijos „Electronic Frontier Foundation“ tarptautinės saviraiškos laisvės direktorė Jillian York pridūrė, kad dirbtinį intelektą naudojančioms bendrovėms „sudėtinga“ kiekvienu atveju priimti teisingą sprendimą.
„Pavyzdžiui, automatinei technologijai nėra lengva priimti sprendimą, kas yra suaugęs asmuo be viršutinių rūbų, o kas – vaikas“, – sakė ji, -„Galbūt dirbtinis intelektas ir gali nuspręsti, ar tai devynmetis, ar 26-erių, bet kaip dėl 17-mečio ir 18-mečio?“
