20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
