Šio žaidimo pasaulyje egzistuoja herojai, požemiai ir monstrai. Monstrai dirba korporacijai, kuri samdo juos saugoti požemio gale esantį lobį. Jų tikslas – išbaidyti arba sunaikinti grupeles herojų, siekiančių tą lobį pagrobti. Na, o mes tampam požemio bosu – ne tik paskutiniu, galingiausiu, saugančiu turtus monstru, bet ir asmeniu, kuris pasamdo pakalikus ir pastato spąstus. Jei žūsim ir leisim herojams nudžiauti lobį, būsim atleisti.
„Legend of Keepers“ yra rogue-lite tipo žaidimas. Bet vietoj to, kad slinktume požemiu, slenkame savaitėmis. Dažniausiai tai reiškia įvykius, susijusius su darbuotojais ar leidžiančius pagerinti savo herojų kapojimo priemonių arealą. Tačiau kartais ateis laikas požemius ginti nuo herojų. Tada leisimės daryti savo tikrojo darbo.
Kaip ir dera pagal geriausias „Dungeon and Dragons“ tradicijas, požemis yra sudarytas iš keleto kambarių, patogumo dėlei sustatytų į tiesę. Vienuose iš kambarių galėsim palikti monstrus, kituose – spąstus, o kur dar kambariai burtams, požemio galioms ir panašiai. Šių patalpų tvarka yra generuojama atsitiktinai – kaip ir dera rogue-like žaidimams.
Požemius čia šturmuos trijų herojų grupės prieš kurias galėsim pastatyti po 3 monstrus kiekviename kambaryje. Priklausomai nuo herojų sudėtingumo lygio ir laiko praleisto žaidime (kuo ilgiau ištempsimo, tuo sunkesni tampa mūšiai), tuo rimtesnes galias jie turės. Paprastai reikia kreipti dėmesį į herojaus iniciatyvos rodiklį (kuo aukštesnis, tuo pirmiau jis kerta), jo atakos elemento tipą (fizinis, ugnies ir panašiai) bei jo atsparumą šiems elementams. Kadangi žaidime viską matome iš šono, svarbu ir tai, kokį taikinį jie puola: pirmą eilėje, vidury, paskutinį, ar visus vienu metu. Pagal tai turėtume sudėlioti monstrus, kad jie kuo efektyviau ištaškytų herojus prieš jiems pasiekiant mūsų lobių kambarį.
Lengviau pasakyta nei padaryta! Herojai neretai yra stipresni nei monstrai, o kartais toje pamainoje dirbantys monstrai gali tiesiog būti labai prastai pritaikyti susitvarkyti su jiems kliuvusia herojų atakų ir gynybos mišraine. Labai, labai užknisa visokie arabiški burtininkai, išburiantys ietį ir vienu smūgiu nudedantys monstrų vorelės gale esantį burtininką. O dar kai kurie herojai turi savybes, kurios suveikia tik kartą per požemį (pavyzdžiui, spąstų vengimas) ar kiekvieno mūšio pradžioje (pavyzdžiui, smūgis mažiausiai atspariam šalčiui monstrui).
Herojai žaidime gan nuspėjami — kariai, paladinai, vagys, magai, klierikai, kerėtojai ir kiti tipiniai kapų plėšikai, kuriuos ne kartą matėme fentezi tipo žaidimuose. O kaip gi su monstrais? Na, juos tenka ir samdyti, ir rotuoti tarp pamainų. Beveik neįmanoma išvengti darbuotojų mirties darbo vietoje. Bet nereikia jaudintis: vietinis burtininkas prikels visus žuvusius. Vis tik smurtinės mirtys ir dvasių tempimas iš anapilio negerai atsiliepia mūsų sukubų, pinčiukų, satyrų ar entų savijautai. Tad kartais teks juos leisti pailsėti, nes kitaip jie perdegs nuo darbo ir bus visiškai nenaudingi.
Aišku, visada norisi turėti kuo daugiau monstrų, kad galėtume kuo pilniau užpildyti pamainas. Taip, vienam kambariui galim priskirti 6 baidykles, iš kurių reido metu atrinksim 3 geriausiai tinkančias herojams priveikti. Bet negalim viso iždo išleisti tik samdymui. O ne, herojai juk tobulėja, tad turi neatsilikti ir monstrai. Aiman, tačiau šansai juos apmokyti visiškai priklauso nuo RNG (atsitiktine tvarka generuojamų skaičių) malonės suteikt tokia galimybę vieną ar kitą savaitę, o net ir tada tai gali kaštuoti nemažai pinigų.
Besimokantys monstrai ne tik pakelia savo sveikatos rodiklius, bet ir įgauna naujų savybių, tiek pasyvių, tiek aktyvių. Nes, matote, kai ateina mūsų eilė veikti, galime rinktis iš visų monstro turimų atakų. Patobulintas sargybinis-skeletas, pavyzdžiui, gali arba durti ir atverti kraujuojančią žaizdą priekyje stovinčiam herojui, arba bakstelti taip, kad suskaustų ir už jo stovinčiam niekšui. O dar reikia turėti minty, kad jei sargybinis-skeletas stovi priekyje, tai jis pagerina už jo stovinčių monstrų gynybą.
Monstrai turi ir savo vardus, tik žaidimas duoda jiems visiškai siaubingus ir neįsimenančius. Geriau pakeisti juos patiems – tikrai jausite didesnį įsijautimą į žaismą, jei stebėsite kaip sekasi jūsų sukubei Reginai.
Bet turbūt pamenate, kad požemy ne tik monstrai yra. Spąstai irgi padeda silpninti herojus – nors jų paprastai neužmuša. Jų vaidmuo – be jokios rizikos žaloti ar silpninti herojų grupelę. Mano mėgstamiausias yra milžiniškas diskinis pjūklas tiek įkertantis herojams, tiek priverčiantis juos kelis ėjimus kraujuoti. Bet yra ir tokių, kurie kerta per veikėjų kovos dvasią ar padaro juos daug mažiau atsparesnius kokiam nors žalos tipui.
O šalia to dar yra kambariai mūsų boso burtams ar požemio galioms. Pirmasis priklauso nuo mūsų pasirinkto veikėjo (išankstinės apžvalgos versijoje yra du), o antras – nuo požemio tipo. Vėlgi, mums leidžiama pasirinkti iš trijų. Gal norėsime paleisti ugnies kamuolį į pirmą herojų, gal įsiutinsime kambaryje esančius monstrus, o gal tik kiek nusodinsim kovinę herojų dvasią.
Dar reikia pakalbėti apie tą kovinę dvasią. Matote, herojai turi ne tik sveikatos, bet ir dvasios stulpelį. Ištuštinam pirmą, ir jie miršta, už tai gauname kraujo – antrinės žaidimo valiutos. Jei jie išsigąsta ir pabėga, renkame jų ašaras – kitą žaidimo resursą. Iš esmės galim bandyti savo žaidimo stilių sukti į vieną ar kitą pusę. Taip, herojai, išskyrus išskirtines galias, neturi atsparumo demoralizuojančioms atakoms. Bet ne visi monstrai turi atakų, kurios kerta per dvasią, o ne per kūną. Šiaip ar taip, abu būdai yra daugiau mažiau lygiaverčiai. Ir kas žino: gal esate tokie geri pragaro personalo vadybininkai, kad turėsite rinkinį monstrų, galinčių tiek stuburą perlaužti, tiek dvasią sugniuždyti.
Bet šiaip, „Legend of the Keepers“ stengiasi būti humoristišku kūriniu. Viskas, kas atsitinka už požemio kovų ribų, yra perteikta per korporatyvinio darbo biure prizmę. Žaidėjui reikia rūpintis, kad spąstų inžinierius neįsižeistų, tai reikia spręsti darbuotojų nesutarimus, ar papurtyti piniginę jų kompetencijas plečiantiems mokymams.
Tokio humoro kontekste tikėtumėmės ir kad meninis stilius bus humoristiškas, lengvabūdiškas ir tinkamas tik vaikams. Bet ne – „Legend of Keepers“ pasitelkia visus „pixel art“ stiliaus smurto resursus. Aš mėgstu sakyti, kad 3D visą laiką nusileis „pixel art“ gebėjimu perteikti brutalumą. Mūsų monstrai gaiš baisiai – ir turėkite galvoje, kad kalbame apie monstrus, ne žmones. Bendrai paėmus, „Legend of the Keepers“ atrodo įspūdingai ir norėtume, kad jauni Lietuvėlės žaidimų kūrėjai irgi dažniau pasitelktų 2D menus.
Reziumuojant galiu teigti, kad „Legend of Keepers“ yra nuostabus žaidimas su smarkiu tono disonansu. Skaitydami jame esančius juokus ar matydami kaip atrodo pagrindinis meniu, nė nesitikėtume, kad kovoje krintantys monstrai be jokių ceremonijų virs faršu. Bet koncepcija yra įdomi ir žaidimas yra tikrai įtraukiantis.
Šių metų kovą žaidimas pradėtas platinti kaip „Early Access“ versija. Pilnos žaidimo versijos pasirodymo data kol kas neskelbiama, o žaidimą galima išmėginti „Steam“ ar GOG tarnybose.
