„Breath of the Wild“ nuo pat pirmų žaidimo minučių stebina tuo, kad jis beveik visai nelaiko žaidėjo už rankos. Žaidimas žaidėjui niekada nieko nepasiūlys ar nepatars neprašomas. Dar daugiau – perėjus pradinę vietovę, kurioje taip pat reikia savarankiškai atlikti užduotį ir atrasti kelias šventyklas, žaidimas apskritai per visą ekraną uždeda štampą – nueik ir nugalėk Ganoną. Ši didžiausia ir pagrindinė žaidimo užduotis yra duodama žaidėjui nuo pat pradžių ir, jei šis jaučiasi pakankamai įžūlus, gali iš karto vykti į pilį ir ten užvirti košę arba, pavyzdžiui, keliauti, kur akys mato. Žaidimas neįkyriomis užuominomis pasako žaidėjui, kuria kryptimi eiti, o toliau, vis pasiklausiant ar atrandant kažką, žaidėjas ieško bei keliauja per žaidimo pasaulį savarankiškai.
„Nintendo“ sukurtas pasaulis geriau nei bet kas kitas masina žaidėjus. Viskas, pradedant skirtingomis šio plataus pasaulio vietovėmis ir baigiant veikėjais – vienas už kitą keistai mielais – verčia arba šypsotis arba prisitraukti pultelį-ekraną arčiau savęs. Jau nekalbant apie tuntus paslapčių, kuriuos slepia žaidimas. Visais laikais vertintas „Zelda“ žaidimų privalumas – galvosūkiai. Jie pasitaikys ne tik kovose su bosais ar bandant prasibrauti į dar neatrastą vietovę, bet ir specialiose šventyklose, kurių žaidime – daugiau nei šimtas. Jose, dažniausiai, teks spręsti galvosūkius naudojantis specialiomis Linko galiomis: laiko sustabdymu, galimybe su magnetu kilnoti metalinius daiktus, bombos ar manipuliacija vandeniu. Visi galvosūkiai yra skirtingi ir taip pat neatsibosta, todėl žaidžiant kartais galima netyčia užsikrėsti šventyklų medžiojimo karštlige.
Naujasis „Legend of Zelda“ žaidimas yra kiekvienam: tiek vaikui, kuris mėgsta nuotykius ir kad ekrane kažkas vyktų, tiek smalsiam tėčiui, kurį „Zelda“ įsiurbs po pirmojo galvosūkio. Taip pat, niekada nežaidusiems „Zelda“ žaidimų ar apskritai nei vieno „Nintendo“ gaminio, šis žaidimas yra pati puikiausia vieta pradėti.