„LG Velvet“ – pirmas apžvalgai gautas LG telefonas po, berods, labiau bananą nei išmanųjį telefoną primenančio „LG Flex 2“, kuris atrodė tikrai išskirtinai – tai buvo tie laikai (2015 metai), kai ir „Samsung“, ir LG labai aktyviai eksperimentavo su lenktais ekranais. Na, tenka pripažinti, neprilipo lenkto ekrano koncepcija telefonams. Ir televizoriams neprilipo. Bet už tai monitoriams visai tiko.
Bet dabar ne apie tai. Dabar apie „LG Velvet“, kuris, laikantis geriausių LG tradicijų, vis dar eksperimentuoja su ekranu. Konservatyviai ir, galima sakyti, biudžetiškai, bet eksperimentuoja. Eksperimento privalumas? Nemindomi tie grėbliai, ant kurių priversti lipti konkurentai, bandantys išpopuliarinti iš tiesų sulankstomų išmaniųjų telefonų kategoriją (konkrečiai – plastikiniai ekranai, kurie neišvengiamai turėtų labai lengvai braižytis). Trūkumas? Akivaizdžiai matosi, kad šio gamintojo inžinieriai ėjo saugesniu ir ne tokiu pažangiu keliu. Bet finale pasiūlė savo auditoriją galinčią atrasti koncepciją, kuri turi kai kuriuos žmones sudominti galinčių privalumų.
Eksperimento esmė yra tokia: turite galimybę įsigyti paprastą „LG Velvet“ telefoną, kuris niekuo per daug nesiskirs nuo bet kurio kito tos klasės 2020 metų išmaniojo telefono. Naudositės juo lygiai taip pat kaip ir visi kiti ir vargo nematysite. Bet galite įsigyti ir papildomą priedą – antrą ekraną tam pačiam telefonui, kuris „LG Velvet“ už santykinai nedidelę sumą paverčia tikra kelių užduočių vykdymo (multitaskinimo) mašina. Arba androidinių žaidimų aparatu.
Bet čia yra viena tokia svarbi išlyga. Su papildomu ekranu „Velvet“ yra tikrai įdomus įrenginys, bet be jo... be jo tai yra nuobodokas, visiškai neišskirtinis ir smarkiai išpūstos kainos telefonas.
Galimai tą kainą išpučia tai, kad LG yra nusiteikę „Velvet“ vadinti flagmanu. Flagmanas už 600 eurų (mobiliojo ryšio operatorių salonuose; kitose prekyvietėse jį galima įsigyti ir už 475 eurus) gal ir nėra blogai, bet žinant, kad pagal technines charakteristikas labai tiesioginiai to flagmano konkurentai kainuoja apie 400 eurų, pasidaro jau ne taip ir įspūdinga.
Bandymams gauto įrenginio korpusas – stiklinis, baltos, perlamutrinės spalvos, blizgus. Tas baltumas šiuo atveju gal ir nieko blogo – pirštų atspaudai ant jo nesimato. Bet apskritai – labai atsargi, gal net klasikinė spalva. Vienintelis kitas variantai, kurį galima įsigyti Lietuvoje – pilkos spalvos korpusas. Papildomas antrasis ekranas – balto plastiko, matiniame rėme.
Pats telefonas yra tikrai didelis – ekrano įstrižainė yra 6,8 colio, jame panaudota OLED matrica pavadinta rinkodariniu „FullVision“ pavadinimu. Ekrano raiška – FHD+ (1080 x 2260 taškų). Didelis, bet normalaus dydžio vyriškose rankose dar ne per didelis – normalaus dydžio vyriškose rankose jis „guli“... na, kaip ir visi panašaus dydžio telefonai, kurie kasmet vis auga, o mes savo įpročius ir laikymo rankoje pomėgius po truputį pagal tą augimą po truputį koreguojame. Prieš dešimtį metų juk bet koks telefonas, kurio ekrano įstrižainė viršijo 5 colius, atrodė monstriškai didelis, o šiandien tokių telefonų reikėtų su žiburiu ieškoti – visi jie persikėlė virš 6 colių ribos.
Ekraną supa šiems laikams jau nebelabai įprasta, maždaug trijų milimetrų storio juoda juosta. Ne iš viršaus ir apačios, bet aplink visą ekraną. Viršuje, centre – lašo formos išpjova asmenukių kamerai (vieno objektyvo, 16 MP, f/1,9 diafragma). Pirštų atspaudų skaitytuvas įtaisytas į ekraną, bet ergonominiu požiūriu ne itin patogiai – maždaug per centimetrą nuo apatinės briaunos. Kilstelėjus jį pora centimetrų aukščiau būtų surasta anatomiškai tikriausiai labiau tinkama vieta (na, bent jau mano rankos dydžiui). Bet labai gali būti, kad tokį pasirinkimą lėmė įrenginio projektuotojų reikalavimai ir telefono vidinių komponentų bendras išdėstymo planas.
„Klasikos“ mėgėjams (arba tik laidinių ausinių turėtojams) veikiausiai patiks tai, kad LG vis dar išsaugojo 3,5 mm ausinių jungtį apatinėje briaunoje. Kairėje ekrano pusėje atsidūrę garso reguliavimo mygtukai išskirti į du atskirus. O žemiau yra trečiasis mygtukas, kuris, panašu, atlieka tik „Google Assistant“ iškvietimo funkciją (na, panašiai, kaip „Samsung Bixby“ mygtukas, kurio jau atsisakyta). Tęsiant garso temą – telefone įmontuota stereo garsiakalbių sistema: viršutiniai – priekiniame įrenginio paviršiuje, virš ekrano, apatiniai – apatinėje briaunoje. Ir filmams žiūrėti aparatas tikrai tinkamas.
Telefono nugarėlėje – trijų lęšių pagrindinė kameros sistema: pagrindinis f/1,8 diafragmos objektyvas su 48 MP jutikliu, plataus lauko objektyvas (f/2,2 diafragma ir 8 MP jutiklis) bei gylio kamera (f/2,4 diafragma, 5 MP jutiklis). Visi objektyvai išdėstyti į apačią mažėjančia tvarka, sudarant apversto lašo įspūdį, o ši „ansamblį“ užbaigia LED blykstė. Du mažesnieji lęšiai gražiai sutelpa į korpusą, bet štai didžiausiasis per milimetrą iš jo išlendą, taip sukuriant puikų tašką, ant kurio svyruoja ant stalo nugarėle žemyn padėtas įrenginys. Viena labiausiai erzinančių telefono savybių (kuri standartiškai sprendžiama įkišant telefoną į dėklą).
Telefono pagrindas – „Qualcomm Snapdragon 765G 5G“ platforma. Akivaizdu iš pavadinimo, kad įrenginys yra parengtas darbui 5G tinkluose, bet čia, kaip ir su daugeliu šiais metais išleistų „5G parengtais“ telefonų, reikia įspėti, kad daug naudos ir greičio iš to nesitikėkite. Nors formaliai vienas operatorius ir įjungė bandomąjį 5G režimą labai ribotos aprėpties zonoje, įrenginių, norint tuo greičiu pasinaudoti reikia, kad ryšio paslaugų teikėjas ir telefonų gamintojas susitartų dėl 5G „įjungimo“ konkrečiame įrenginio modelyje. Ir bent jau šiuo metu nė vieno LG pagaminto telefono tame „įjungtų“ įrenginių sąraše nėra. O kitais metais bus nauji telefonai, geresni už šiemetinius. Todėl jei norite įrenginio būtent dėl 5G – dar palūkėkite arba žvalgykitės kito. Darbinės atminties kiekis – 6 GB, nuolatinės atminties – 128GB.
Išvardijus visus šiuos parametrus darosi kaip ir akivaizdu, kad grynai pagal technines charakteristikas „LG Velvet“ nelabai galės pakovoti su kitais įrenginiais, kuriuose yra ta pati „Snapdragon 765G“ platforma, nes jų (konkrečiai – „OnePlus Nord“) kaina prasideda nuo 400 eurų. O už tuos 600 eurų, kurių norėtų LG, jau galima įsigyti ir pilnavertį flagmaną su „Snapdragon 865“ platforma, ir dar su 5G ryšiu, kuris Lietuvoje iš tiesų veikia.
Dalį kainos gali pateisinti tai, kad šio įrenginio net nereikės vilkti į dėklą norint jį apsaugoti. Mat telefonas ne tik turi IP68 sertifikatą (kas reiškia, kad jis nepraleidžia dulkių ir telefoną galima panardinti į didesnį nei metro gylį). Jis, gamintojo teigimu, atlaikė ir MIL-STD-810G patvarumo testą. O tai reiškia, kad tai yra savotiškas telefonas-chameleonas: atrodo kaip paprastas aparatas, bet iš tiesų yra patvarus ir atsparus patyčioms kaip statybininko ar kario telefonas. Tiesa, čia teks pasitikėti gamintojo žodžiu – 15min neatliko telefono kankinimo testų ir negali užtikrintai pasakyti, ar jis ir Antarktidoje, ir Sacharoje veikia be priekaištų.
Kitų kainos pateisinimų bandome bandome ieškoti įsijungę telefoną – gal LG konkurentus gali aplenkti kokiomis nors programinėmis gudrybėmis?
Na... nelabai. Užsienio valstybėse, kuriose LG niekada nestabdė telefonų prekybos, ši įmonė tikrai negarsėja tuo, kad savo įrenginiams operatyviai adaptuoja naujausias „Android“ versijas. Greičiau priešingai. Gamintojo iš anksto prikimštas programinės įrangos rinkinys jokios didelės vertės nesiūlo – sveikatos stebėjimo programėlė yra menkavertė, nes LG nesiūlo jokių integracijų su išmaniaisiais laikrodžiais, „ThinQ“ išmaniųjų namų programėlė irgi neatrodo labai reikalinga – vargu ar bus labai daug vartotojų, kurie susikūrė išmaniųjų namų sistemas, o jeigu ir susikūrė, veikiausiai jas jau turi kuo valdyti, o jeigu ir neturi, tai „ThinQ“ programėlę galima rasti ir paprasčiausioje programėlių parduotuvėje. iš kitos programinės įrangos, kuri įdiegta iš anksto, taip pat buvo sunku atrasti ką nors tokio, kas priverstų aiktelėti už 200 eurų.
Kažkiek programinės įrangos reikėjo specializuoti tam antrajam ekranui. Na, didele dalimi viskas atlikta korektiškai, bet ne visada veikia taip, kaip norisi – naudojantis dviejų ekranų režimu kažkaip labai neintuityviai pradeda veikti įrenginio reakcija į jo vartymą. Žaidimų, kurie geba korektiškai veikti su antrame ekrane įtaisomu virtualiu valdymo pulteliu, nėra daug – bemaž visi jau iš anksto įdiegti telefone.
Vienas-kitas išskirtinumas „pabarstytas“ filmavimo ir fotografavimo sistemose. Filmavimui LG gali pasiūlyti optinį vaizdo stabilizavimą, kas šiaip jau yra visiškai normalu bent kiek aukštesnės klasės įrenginiams. Bet kur kas įdomesnė filmavimo savybė yra „garso bokeh“ efektas, išryškinantis filmuojamo asmens balsą. Ir dėl šių dviejų savybių galima tikėtis, kad telefonas sudomins žmones, kurie mėgsta dalintis savo video socialiniuose tinkluose.
Lyg norėjosi pagirti LG už tai, kad gana nebrangiai pritaikė įrenginį darbui su keliomis užduotimis vienu metu (su sąlyga, kad naudojate jį dvigubo ekrano režimu). Bet ir čia ne be kabliukų. Na, tarkime, koks gali būti kelių darbų, vykdomų vienu metu pavyzdys? Filmo žiūrėjimas ir feisbukas arba naujienų svetainių naršymas, kaip kad šiuo metu įprasta sėdint prie didžiųjų televizijos ekranų? Taip. Bet... filmą norisi žiūrėti horizontaliame ekrane, o socialiniai tinklai vartojami vertikaliai. Ir „LG Velvet“ neduoda galimybės tą lanksčiau suderinti – išmaniuosiuose su lankstomais ekranais tą realizuoti nesudėtinga dėl to, kad ekrano plotus skirtingoms užduotims galima paskirstyti dinamiškai, o čia tokios veiksmų laisvės nėra. Turėsite arba du vertikalius, arba du horizontalius ekranus.
Dar vienas ganėtinai įtartinas dalykas – internetu gana nesunku surasti parduotuvių, kuriose prekiaujama „LG Velvet“ telefonu. Tuo tarpu rasti, kas internetu pardavinėtų tą antrąjį ekraną... sudėtinga. O tose vietose, kur jį rasti pavyko, kaina buvo kiek didesnė nei 200 eurų. Nėra mažai, bet įvertinus gaunamą papildomą funkcionalumą, gal ne tiek ir daug.
Tad darant galutinę išvadą galima rasti tik vieną akivaizdžią priežastį, dėl kurios šį įrenginį turėtumėte labai įdėmiai apžiūrėti jo prekybos vietoje: jeigu norite dvigubo ekrano ir galite sugalvoti, ką su tokiu telefonu galite padaryti geriau nei su įprastu vienu ekranu.
Visais kitais požiūriais tai, panašu, yra jokių didelių išskirtinumų nesiūlantis, bet santykinai brangus telefonas iš geros reputacijos, bet labai jau seniai matyto gamintojo, kurio įtaka išmaniųjų telefonų pasaulyje nepaliaujamai mažėja.
