Ūkio ministerija teigia, kad biotechnologijos Lietuvoje sudaro daugiau nei 1 proc. viso mūsų šalies bendrojo vidaus produkto, o tai daugiau negu Šveicarijoje ar JAV.
„Tas mūsų užsibrėžtas tikslas – iki 2020-ųjų metų tapti Europos sveikatos technologijų ir sveikatos mokslų centru, – aš manau, yra pasiekiamas tikrai“, – teigė ūkio ministras Evaldas Gustas.
Jau trečius metus vykstantis „Life Science Baltics“ forumas šiemet pritraukė daugiau nei 1000 dalyvių iš 40 pasaulio šalių. Šiemet viena svarbiausių forumo temų – medicinos technologijų ir privataus verslo bendradarbiavimas.
Prieš kelerius metus Kauno Technologijos universiteto mokslininkų išradimas – neinvazinis galvospūdžio matuoklis – pernai pritraukė 10 mln. JAV dolerių investicijų. Bostone įsikūrusios bendrovės vadovas sako, kad sėkmės raktas – mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas.
„Bet iš tikrųjų, kai pasižiūri pasauliniame kontekste, Lietuvos įstatyminė bazė, Lietuvos investicinė bazė yra tikrai gera šitam vystymui. Man atrodo, labai svarbu, kad startuotų Lietuvoje, bet išplauktų į pasaulinius vandenis“, – sakė „Vittamed“ vadovas Remis Bistras.
Medicinos technologijų ekspertai teigia, kad svarbu ne tik koncentruotis į technologijas ir naujus išradimus, bet ir į jaunų mokslininkų verslumo ugdymą.
„Manau, kad situacija Lietuvoje yra panaši į Kanados, iš kur aš atvykau. Rinka yra maža, ištekliai riboti, taigi reikia rasti būdų kurti ambicingai, gauti didesnį kiekį išteklių ir prieinamumą prie technologijų“, – pastebėjimais pasidalino Regeneracinės medicinos komercializacijos centro vadovas Michaelis H. May`us.
Vidutiniškai biotechnologijos kitose Europos Sąjungos šalyse sudaro vos daugiau kaip dešimtadalį procento bendrojo vidaus produkto, Lietuva šį vidurkį viršija daugiau kaip 10 kartų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, Lietuva biotechnologijas eksportuoja į beveik 70 šalių.
