„Pritaikysime paviršiui jautrias spektroskopines metodikas. Ant vandens paviršiaus suformuosime membraną, kuri atitiks ląstelės membraną, tada lazerinės spektroskopijos pagalba galėsime matyti, kaip baltymai agreguojasi būtent prie šios membranos. [...] Tai – labai sudėtingas procesas ir yra labai mažai technikų, su kuriomis būtų galima tai ištirti“, – pasakoja mokslininkė.
S.Strazdaitės mokslinio darbo tema – baltymų agregacija. Yra labai daug ligų, kurias sukelia būtent baltymų agregacija žmogaus organizme. Iš viso dabar atrasta 31 baltymų agregacijos sukeliama liga, tokios kaip Alzhaimerio, Parkinsono ir kt.
„Skirtingą ligą sukelia skirtingas baltymas, bet mechanizmas yra labai panašus: baltymas pradeda agreguotis, nusėda ant ląstelės, pradeda ląstelę žaloti, todėl ji ima irti. Mano komandos, sudarytos iš chemikų, biologų ir fizikų, tikslas yra suprasti, kaip vyksta visas šis procesas molekuliniame lygmenyje – nuo pirminio baltymo iki agregatų susiformavimo, kokios medžiagos skatina/stabdo agregaciją, kaip galimai keičiasi procesas dėl baltymo sąveikos su ląstelės membrana“, – pasakoja mokslininkė.
Nors tyrimai – daugiau fundamentiniai, visgi sudėtingų procesų suvokimas gali padėti mokslininkams suvokti pavojingų ligų eigą, o ateityje pritaikyti naujai surinktas žinias ir gydymui. S. Strazdaitės komanda tyrimams pritaikys modernias metodikas, už tai ir buvo įvertinta prestižinio Marie Sklodowska-Curie fondo komisijos.
Atominės ir molekulinės fizikos institute Amsterdame atlikusi doktorantūros darbą, daktaro laipsnį apgynusi Amsterdamo universitete, S.Strazdaitė po beveik penkerių metų grįžo į Lietuvą. Čia dirba prof. Gedimino Niauros vadovaujamoje spektroelekrochemijos grupėje. Mokslininkė prisipažįsta, kad skirtumų Lietuvoje įžvelgia, tačiau mokslas visur daromas taip pat.
Su S.Strazdaite pasikalbėjome jos darbo kabinete, esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC).
– Laimėjote Europos Sąjungos Marie Sklodowskos-Curie stipendiją. Tai – svarbus pasiekimas ne tik jums, bet ir visam Lietuvos mokslui. Ar tikėjotės tokio įvertinimo?
– Esu logiškas žmogus, pasižiūrėjau statistiką – 10 proc. tikimybė gauti šią stipendiją. Tad lygiai tiek ir tikėjausi (juokiasi). Jaučiausi, kad labai stipriai parašiau savo darbo pasiūlymą. Galvojau, net jeigu ir negausiu, turbūt geriau nebūčiau galėjusi parašyti šiuo metu. Taip žmogiškai sakant, nesitikėjau gauti, bet tikrai vyliausi, kad gausiu.
– Ką konkrečiau pasiūlėte stipendijos komisijai, kad ji nusprendė stipendiją skirti būtent jums?
– Ties šia tema jau labai daug padaryta. Daug mokslininkų grupių tyrė ir tiria baltymų agregaciją. Mūsų naujovė – pritaikysime paviršiui jautrias spektroskopines metodikas. Idėja tokia – ant vandens paviršiaus suformuosime membraną, kuri atitiks ląstelės membraną, tada lazerinės spektroskopijos pagalba galėsime matyti, kaip baltymai agreguojasi būtent prie šios membranos. Galėsime ištirti tos membranos įtaką baltymo agregacijai. Tai – labai sudėtingas procesas ir yra labai mažai technikų, su kuriomis būtų galima tai ištirti.
– Vilniaus universitete teorinės fizikos ir astronomijos bakalaurą, tačiau pasukote kitu keliu. Daugelis kosmosą romantizuoja, kodėl juo nesusižavėjote?
– Kosmosą labai lengva romantizuoti, buvo etapas, kai ir aš buvau tarp tų romantizuotojų. Bet, padirbus šioje srityje, pamačiau, kad ten yra daug programavimo, duomenų analizės. Su laiku supratau, kad man kur kas labiau patinka dirbti laboratorijoje, sugalvoti, kaip pritaikyti kokią nors eksperimentinę metodiką, ištirti kokią sistemą ar procesą, todėl persiorientavau į cheminės fizikos sritį. Dabar mano didžiąją dalį darbo sudaro eksperimentai, o ne duomenų analizė.
– Balandžio mėn. bus metai, kaip grįžote į Lietuvą iš vieno geriausių mokslo institutų Nyderlanduose. Ar pastebite skirtumus tarp darbo ir mokslo vykdymo ten bei čia, Lietuvoje?
– Sunkus klausimas. Skirtumų yra ne vien dėl to, kad šalis kita, bet ir pati mokslinė organizacija buvo kitokia. Nyderlanduose dirbau institute, kuris turėjo tik 200 darbuotojų, Fizinių ir technologijos mokslų centre dirba bent 3 kartus daugiau žmonių. Aišku, kai mažiau žmonių, viską daug lengviau suorganizuoti. Tada pažįsti kiekvieną žmogų, žinai, ką kiekvienas daro. Mano nuomone, tokios mažesnės mokslinės organizacijos yra efektyvesnės darbo požiūriu.
Be to, ten darbas mokslininkui buvo palengvintas – buvo galima tiesiog užsiimti mokslu. Visi kiti administraciniai ir pan. reikalai būdavo labai paprastai ir greitai sutvarkomi. O, kalbant apie patį mokslą, jis „daromas“ visur vienodai – bandoma ką nors suprasti ar išrasti.
– Jūsų nuomone, kaip Lietuvos visuomenė priima mokslininkus?
– Visokių reakcijų susilaukiu, ypač todėl, kad esu moteris (juokiasi). Pasakius, kad esu fizikė, daug kam išsipučia akys. Ką aš pastebėjau, čia, Lietuvoje, dauguma žmonių mokslininkus laiko žmonėmis, kurie pašventė savo gyvenimą mokslui. Todėl, kad, jų nuomone, mokslininkai daug dirba, bet negauna atitinkamo užmokesčio. Mokslininko profesija nėra siejama su tuo, kuris daug uždirba, – veikiau su tuo, kuris tik daug dirba.
Nyderlanduose į mokslininką tikrai nežiūri kaip į pasišventėlį, ten mokslininko profesija yra taip pat vertinama kaip ir bet kokia kita aukštojo išsilavinimo reikalaujanti profesija.
– Užsiminėte apie kitų reakcijas, kai pasakote, kad esate fizikė. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas prof. Voldemaras Razumas yra padaręs du pastebėjimus. Pirma – kad moterys moksle vis dar susiduria su nuostata, esą vyrai yra patikimesni; antra – nei viename iš 47 universitetų nėra moters rektorės. Tiksliuosiuose moksluose profesorių moterų yra tik apie 5 proc. Ar pati esate pajutusi diskriminaciją vien todėl, kad esate moteris?
– Aš asmeniškai, diskriminacijos dėl to, kad esu moteris, nejaučiu. Tikrai nesusiduriu su tokiu požiūriu, kad aš mažiau patikimesnė dėl to, kad esu moteris.
O moterų moksle, manau, yra mažiau dėl to, kad pati aplinka diktuoja tam tikras sąlygas ir darbas tikrai nėra lengvas. Istoriškai moksle visada buvo daugiau vyrų ir jie sukūrė tam tikrą atmosferą – čia daug konkurencijos ir noro pasirodyti, kas protingesnis. Mano nuomone, moterims tokie dalykai mažiau svarbūs, jos labiau linkusios dirbti kartu vardan tam tikro bendro tikslo, neiškeliant savęs. Žinoma tai tik apibendrinimas, yra įvairių tiek vyrų, tiek moterų.
– Lietuvoje pats stipriausias moksle, be abejonės, yra lazerių sektorius. Kaip manote, ar reikia plėtoti kitas mokslo sritis? O gal mažai šaliai užtenka pajėgas sutelkti į vieną?
– Manau, kad geriau plėtoti daugiau sričių, juk nėra taip, kad viena mokslinė sritis būtų uždara, jos visos tarpusavyje sąveikauja. Pats įdomiausias mokslas būna, kai susijungia kelios sritys, pavyzdžiui – chemija, biologija ir fizika, kaip ir yra mūsų tematikos atveju. Siūlyčiau daugiau dėmesio skirti fundamentaliesiems moksliniams tyrimams, nesusikoncentruoti vien į praktines ir technologines sritis. Juk, pavyzdžiui, GPS (Globali padėties nustatymo sistema) neveiktų be reliatyvumo teorijos! Technologijoms vystytis taip pat reikia gilaus fundamentinio supratimo.
