„2020 m. mūsų šalyje dar tik ruošiantis penktos kartos tinklo įjungimui, jam teko atlaikyti nemažą skepticizmo bangą. Žmonės baiminosi dėl savo sveikatos, abejojo 5G naudomis ir apskritai turėjo labai mažą informacijos kiekį. Šiandien situacija yra pasikeitusi – apie naujausią mobiliojo ryšio kartą gerai nusimano dvigubai didesnė gyventojų dalis, kuri puikiai suvokia 5G perspektyvas ir spartaus vystymo būtinybę.
Nepaisant to, 5G pažinimas Lietuvoje vis dar yra lydimas seniai paneigtų mitų – vartotojai nėra užtikrinti 5G teikiamu privatumu ir yra susirūpinę jo skleidžiama elektromagnetine spinduliuote“, – tyrimą komentuoja „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Negirdėjusių neliko
Naujausioje apklausoje labiausiai į akis krentantis dalykas – smarkiai išaugęs labai gerai 5G išmanančių respondentų skaičius. Nuo 2020 m. šių žmonių dalis visuomenėje šoktelėjo nuo 17 proc. iki 38 proc., o apie šią technologiją nežinančiųjų procentas pagaliau simboliškai susitraukė iki nulio. Ne ką mažiau džiugina ir mažėjantis tik 5G pavadinimą girdėjusių asmenų skaičius, kuris lyginant su 2022 m. krito beveik perpus.
Ypač reikšmingai 5G žinomumas augo 25–34 bei 34–44 metų amžiaus gyventojų grupėse, bet penktos kartos tinklas 2024 m. jau nebėra svetimas ir vyresniajai kartai. 55–65 m. grupėje net trys iš keturių apklaustųjų teigia gerai išmanantys 5G ar bent daugmaž žinantys apie šią technologiją, kas paneigia stereotipą, jog mobiliojo ryšio pažanga aktuali tik jaunimui. Be to, per dvejus metus Lietuvoje daugiau nei tris kartus padaugėjo manančiųjų, kad 5G veikia visoje šalyje.
„Teigiamus gyventojų informuotumo pokyčius galima paaiškinti išaugusia informacijos šaltinių įvairove. Nors 2024 m. ir toliau daugiausia apie 5G sužinoma iš žiniasklaidos, pastebimai didėjo ryšio operatorių skelbiamų naujienų ir reklamos reikšmė. Kita vertus, neatmestina ir draugų, šeimos narių bei socialinių tinklų įtaka – šiųmetės apklausos duomenimis, 5G temoje pastarųjų informavimo priemonių autoritetas gyventojų akyse smarkiai pakilo.
Kitaip tariant, dalis asmenų apie 5G pageidavo sužinoti iš kitų vartotojų, o tam buvo būtina kritinė 5G išbandžiusiųjų masė, kuri ir susiformavo per pastaruosius dvejus metus , – teigia „Telia“ radijo tinklo vadovas R.Mikalauskas
Bendras vertinimas gerėja
Gerėjančios gyventojų 5G žinios atsispindi ir bendrame vertinime. Nuo 2020 m. teigiamai apie penktos kartos mobilųjį ryšį atsiliepiančių žmonių dalis visuomenėje išaugo nuo 64 proc. iki 72 proc., kai priešingai mąstančiųjų sumažėjo vos iki 2 proc. Tyrimas taip pat nustatė, kad požiūris į 5G labai susijęs su šios temos išmanymu – kuo respondentai geriau informuoti apie naujausios kartos mobilųjį ryšį, tuo geriau jie yra linkę jį vertinti.
„Pagrindinės teigiamo vertinimo priežastys nesikeičia nuo 2020 m. – 5G matomas kaip veiksnys, suteikiantis didesnis interneto greitį ir patikimumą, bei kaip tam tikras pažangos sinonimas. Tačiau pastebima tendencija, kad žmonės į penktos kartos tinklą pradeda žvelgti labiau praktiškai. Naujausioje apklausoje sumažėjo teigiamai vertinančiųjų penktos kartos tinklą dėl jo atveriamų neregėtų galimybių arba vien todėl, kad jis yra ateitis“, – įžvalgomis dalinasi „Telia“ atstovas.
Minėtas poslinkis greičiausiai susijęs su didesne vartotojų patirtimi naudojant 5G, kadangi tyrimas nustatė išaugusią penktos kartos tinklo svarbą kasdieniam žmonių gyvenimui. Didžiausia respondentų dalis patraukliausiu 5G pritaikymo scenarijumi įvardina aukštos vaizdo turinio kokybės prieinamumą, o lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo vertinančiųjų 5G dėl jo teikiamo geresnio ryšio masiniuose renginiuose bei laikančiųjų 5G gera alternatyva fiksuotam internetui.
Mitai nesitraukia, bet ir neplinta
Nepaisant teigiamų rezultatų vykdant visuomenės švietimą 5G tema, mitai ir įvairios baimės nesisklaido taip greitai, kaip būtų galima tikėtis. Trys iš dešimties apklaustųjų vis dar negali užtikrintai paneigti mito, kad 5G susijęs su COVID-19 pandemija, o vos kiek daugiau nei trečdalis respondentų yra atsparūs melagienoms apie įrodytą 5G žalą. Šiek tiek pasidžiaugti galima nebent dėl to, kad per ketverius metus Lietuvoje sumažėjo tikinčiųjų, jog 5G spinduliuotė kenkia sveikatai ir bitėms.
„5G mūsų šalyje visu pajėgumu veikia jau antrus metus. Per šį laikotarpį nebuvo fiksuota jokių su naująją ryšio karta ar apskritai su padidėjusia spinduliuote siejamų ligų protrūkių, žalingas poveikis aplinkai taip pat nebuvo nustatytas. Tas savaime, mitų pobūdis ir pats faktas, kad tikėjimas jais reikšmingai nesikeičia, rodo, jog daugeliui baimių nėra jokio pagrindo. Tai labiau panašu į žmogišką instinktą įtariai žiūrėti į įvairias naujoves ir vis dar nepakankamą edukaciją“, – svarsto ekspertas
Nepakankamo švietimo pavyzdžiu „Telia“ vadovas įvardina 82 proc. lietuvių iki šiol kylančias abejones, kad 5G gali užtikrinti privatumą, nors realybė yra visiškai priešinga. Kitaip nei 4G atveju, cirkuliuojantys duomenys šifruojami visose penktos kartos tinklo dalyse, kas apsaugo tokią jautrią vartotojų informaciją, kaip tapatybė ir buvimo vieta. Maža to, dėl pažangesnio 256 bitų šifravimo iššifruoti šiuos duomenis kvantiniam kompiuteriui prireiktų milijonų metų.
„Tai reiškia, jog 5G sudaro dar mažiau galimybių suinteresuotoms šalims sekti ir šnipinėti vartotojus, o šiuo ryšiu jungdamiesi prie banko programėlių, naršydami ar bendraudami su draugais galime jaustis dar saugesni dėl savo privatumo, o ne priešingai“, – prideda „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
