„Tyrime buvo užduotas klausimas, kaip žmonės nutraukia santykius. Nuo 30 iki 50 proc. Baltijos šalių gyventojų tai daro susitikimo metu. Lietuviai tai daro rečiausiai iš Baltijos šalių – tik 30 proc. jų santykius nutraukia gyvai“, – antradienį Baltijos šalyse atlikto tyrimo pristatyme sakė „Samsung“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Iveta Bojare.
Lietuviai sudėtingas gyvenimo situacijas pasitelkdami technologijas linkę spręsti dažniau nei santūrieji estai ar kaimynai latviai – gyvai santykius nutraukti rinktųsi 33 proc. latvių ir 43 proc. estų.
Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių gyventojai santykius dažnai nutraukia pasinaudodami socialiniais tinklais – maždaug kas penktas.
Telefonai keičia fotoaparatus
„Dažnai kalbama, kad technologijos gali pakenkti asmeniniams santykiams. Tačiau šis tyrimas atskleidžia, kad tokios grėsmės nesimato, – rezultatus apibendrino A. Kairys.
„Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas atkreipia dėmesį, kad, nors pusė žmonių neišnaudoja visų telefono funkcijų, vis daugiau žmonių telefonus naudoja ne tik skambučiams ar žinutėms: socialiniais tinklais telefone naudojasi apie 37 proc. , el. paštu – 40 proc. , o internete telefonu naršo kas antras respondentas.
Pasak S.Skupo, žmonės išmaniuosius vis dažniau naudoja ir vietoje fotoaparatų.
„74 proc. respondentų sako, kad išmanusis telefonas pakeičia jų fotoaparatus. Tai rodo, kad tolimesnis telefono fotoaparatų tobulinimas, ne tik pikselių skaičiaus, o ir fokusavimo greičio ar nuotraukos redagavimo funkcijų, atrodo aktualus“, – sako jis.
Telefonai naudojami ir tvarkyti finansiniams reikalams – susimokėti už prekes ar peržiūrėti sąskaitos likutį. Tačiau tokia praktika kol kas gana reta, o ypač Lietuvoje: mūsų šalies gyventojai išmaniuosius telefonus finansinėms operacijoms atlikti naudoja mažiausiai iš Baltijos šalių. Lietuvoje telefonu moka 14 proc., Latvijoje – 18 proc., Estijoje – 19 proc. apklaustųjų. Panaši tendencija ir su el. bankininkystės naudojimu telefone : ja naudojasi 9 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 13 proc. estų.
Tiesa, S.Skupas atkreipia dėmesį, kad tendencijos ateityje keisis ir finansinius reikalus tvarkančių internetu gerokai padaugės. Dabar 40 proc. žmonių mokėjimus atlieka nešiojamaisiais kompiuteriais, o praktika rodo, kad ilgainiui šie žmonės tas pačias funkcijas atranda ir išmaniuosiuose.
Apklaustųjų taip pat buvo teiraujamasi apie TV žiūrėjimo įpročius. Apie 60 proc. 18 – 24 metų respondentų atsakė, kad neprieštarautų, jog televizorių pakeistų kompiuteris. Tačiau tradicinę TV vis dar žiūri 9 iš dešimties lietuvių.
Technologijos praturtina bendravimą
Pasak psichologo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Antano Kairio, žmogų būtų galima apibūdinti kaip pokyčių nemėgstančią būtybę: jei yra galimybė, žmogus mieliau renkasi išbandytą, įprastą veikimo būdą ar priemonę. Naujovės, kol jos nėra masiškai paplitusios, dažnai suvokiamos tik kaip įdomus žaisliukas, bet kai jas ima naudoti vis daugiau žmonių, atsiranda skeptiškumas ir baimė, kad tai pakenks.
„Dažnai kalbama, kad technologijos gali pakenkti asmeniniams santykiams. Tačiau šis tyrimas atskleidžia, kad tokios grėsmės nesimato, – rezultatus apibendrino A. Kairys. – Vyresni žmonės džiaugiasi technologijomis kaip priemone bendrauti su išvykusiais ar nutolusiais šeimos nariais.“
Pasak jo, technologijų panaudojimas žmogui gali duoti ir daug pliusų: „Žinoma, kad darbą rasti galima ne naudojantis giliais santykiais, o plačiu pažįstamų ratu. Socialiniai tinklai yra tas dalykas, kuris leistų susisiekti su daug žmonių iš skirtingų gyvenimo sferų.“
„Samsung Electronics Baltics“ plataus masto gyvenimo būdo indeksas LIVING sukurtas bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija „GfK Custom Research Baltic“. Gyvenimo būdo indeksu tiriami visuomenės įpročiai skaitmeninėje eroje ir technologijų vaidmuo mūsų gyvenime. Baltijos šalyse atlikto tyrimo metu apklausta beveik 2200 respondentų.
