„Šiam projektui bus naudojama mūsų sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga – bismidai. Matome, kad ją taikant atsiveria platesnės galimybės efektyvesnių infraraudonųjų šviesos ir lazerinių diodų gamybai. Tokių prietaisų reikia ir kosmose, ir Žemėje. Tikimės sukurti naujus ilgabangius spinduliuotės šaltinius, reikalingus gaminant įvairius optinius jutiklius atmosferos užterštumo ir medicininės diagnostikos taikymams“, – sako FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovas prof. Arūnas Krotkus.
Lygiagrečiai prof. A. Krotkaus vadovaujama mokslininkų grupė FTMC toliau sprendžia pirmojo ESA projekto užduotį – tiria bismidų panaudojimo kosmoso tyrimų įrangai galimybes. Viena iš jų – didinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų našumą. Tokiu atveju pavyktų atpiginti / sumažinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų kaštus.
„Kiekviena medžiaga sugeria skirtingą saulės spektro dalį, todėl kartu jos elektra gali paversti virš 30 procentų saulės šviesos energijos. Toks yra iš trijų medžiagų sluoksnių pagaminto „sumuštinio“, šiuo metu naudojamo erdvėlaiviuose, efektyvumas. Tačiau jį galima padidinti dar daugiau nei 10 procentų papildžius darinį ketvirtu sluoksniu, intensyviai sugeriančiu apie 1 mikrono bangos ilgio šviesą. Eksperimentuodami matome, kad tam itin tinka mūsų sukurta nauja medžiaga bismidai. Toliau tiriame praktinio jos panaudojimo galimybes“, – pasakoja prof. A. Krotkus.
Pasak profesoriaus, dalyvavimas ESA projektuose yra gera proga pasitikrinti savo mokslinių idėjų vertingumą pasitelkiant kokybišką tarptautinę ekspertizę, ko dažnai pasigendama Lietuvos mokslą finansuojančių institucijų vykdomose projektų atrankose.
