Įdomiausia tai, kad tokią idėją bando realizuoti lietuvių ir lenko bendrovė – bendrovės įkūrėjas Mantas Matjušaitis į pagalbą pasikvietė Ąžuolą Čiuką ir Eryką Janą Grzeszkowiaką. Užmojai nemenki – atlikti DNR tyrimus tokioje mažoje komandoje nėra paprasta. Bet čia į pagalbą ketinama pasitelkti bendrovę „Synpromics“, kuri, kaip kontraktinė tyrimų organizacija, atliks pagrindinį darbą.
Žinoma, tokie užsakomieji darbai nėra pigūs – „CellAge“ tam ketina išleisti solidžią sumą. Ir bent dalį tų pinigų vyrukai norėtų surinkti pasinaudoję visuomeninio finansavimo platformos „Lifespan.io“ pagalba.
Tiesa, kol kas sėkme girtis sunku – per savaitę lėšų rinkimo surinkti tik 9 proc. iš numatytos sumos. Bet liko dar apie penkias savaites, tad nukabinti nosį dar tikrai anksti.
Apie savo darbą ir ketinimus Ą.Čiukas ir M.Matjušaitis sutiko papasakojo ir 15min.
– Jeigu idėja tokia perspektyvi, kodėl jai reikia visuomeninio finansavimo, kodėl nesinaudojate įprastiniais mokslinių tyrimų finansavimo įrankiais (dotacijomis ir panašiai)?
– [Ąžuolas] Mes stengiamės surasti finansavimo ne tik visuomeninio finansavimo būdais, bet ir dotacijomis, konkursais ir kitais būdais. Pradėjom idėją auginti pavasarį ir tik spalio mėnesį ji pradėjo įgauti formą. Daugelis konkursų šiuo metų metu jau baigti, dotacijos išskirstytos, todėl į jas galėsime pretenduoti tik nuo 2017 pradžios. Tuo tarpu visuomeninis finansavimas atrodė kaip galimybė pradėti ieškotis finansavimo tiesiog dabar.
Dalis senėjimo procesus tiriančių projektų iki šiol taip pat buvo finansuoti tokiu visuomeniniu būdu, todėl mes nusprendėme tai išbandyti, nes a) šiuo dalyku susidomėjusi bendruomenė labai aktyvi ir b) mūsų naudojama platforma „Lifespan.io“ jau turėjo 3 labai sėkmingai finansuotus skirtingus senėjimo tyrimų projektus.
Tačiau, kaip ir minėjome, nežadame apsiriboti visuomeniniu finansavimu. Juo mes norime surinkti 40 tūkstančių dolerių, o mums pilnam tyrimui reikia 100 tūkstančių. Todėl pabaigę visuomeninio finansavimo pinigus, sieksime dotacijų – mūsų akiratyje „Horizon 2020“ mokslinių tyrimų finansavimo instrumentas bei kelios Jungtinės Karalystės dotacijų programos. Deja, pastarosioms reikia 30 proc. pradinio finansavimo. Todėl, jeigu neturėtume pradinio kapitalo, į jas pretenduoti net negalėtume.
Daugelis kitų dotacijų programų netinka, nes mūsų tyrimas reliatyviai pigus – daug pinigų išdalinama didesnėmis nei pusės milijono dolerių dydžio sumomis, todėl neturėdami racionalaus preteksto išleisti tiek pinigų, dotacijos veikiausiai negautume.
– O privatūs investuotojai? Juk esate ne universitetinė, o privati bendrovė, startuolis?
– [Ąžuolas] Privatiems investuotojams mes esame per „jauni“, per daug rizikingi ir tai puikiai suprantame. Mes, kaip virtualus biotechnologijų startuolis, neturime jokio turto (pvz, laboratorijų ar produkto) todėl privatūs investuotojai nevertintų mūsų, kaip patrauklaus taikinio investicijoms, nes tipiškai, farmacijos srityje jie ieško bent jau kažko, kas artėja prie pirmos fazės klinikinių tyrimų (ypač kalbant apie rizikos kapitalo fondus).
Taipogi, žvelgiant iš mūsų perspektyvos, kapitalas iš investuotojų būtų per brangus, nes neturėdami materialaus ar intelektinio turto ir nepradėję tyrimų, negalėtume stipriai derėtis dėl mūsų vertės. Į investuotojus kreiptumėmės tik pasiekęs vieną ar du „vertes taškus“ kai mūsų vertė pradėtų kilti. Tokie taškai būtų sėkmingas finansavimo (100 tūkst. dolerių) suradimas; 2) sėkminga tyrimo pabaiga, 3) įėjimas į rinką su pradiniu produktu – bioindikatoriais.
– Kas atliks konkretų mokslinį darbą? Kokia dabar tyrimų stadija? Kas riboja tyrimų galimybes? Kam būtų sunaudoti surinkti pinigai?
– [Ąžuolas] Mes esame virtuali kompanija, todėl pagrindinis laboratorinis darbas bus atliekamas partnerių. Pagrindinius mokslinius planus sudaro ir idėjų generavimui vadovauja Mantas bei mūsų mokslinė valdyba, tačiau „Synpromics“ atliks visa praktinį darbą nes jie veikia kaip kontraktinė tyrimų organizacija (CRO). Tyrimai dar neprasidėję, dėl to ir renkame pirmąjį finansavimą juos pradėti. Visi pinigai bus naudojami pradinių produktų gamybai. Detalesnę informaciją galima rasti čia.
– Kaip suprantu, bus ieškoma naujų biologinių žymeklių, kurie labiau būdingi senoms nei jaunoms ląstelėms – gal jau turite kokių nors konkrečių pretendentų, kurie nebuvo aprašyti medicininėje literatūroje? Ar esate pasirengę atlikinėti išsamų senų ir jaunų ląstelių genų aktyvumo patikrinimą ir tiesiog tikitės atrasti kažką naudingo (t. y., žaisti loterijoje – o gal kas nors atsiras)?
– [Mantas] Yra keletas genų, kurie asocijuojasi su senomis (senescent) ląstelėmis, kaip genas p16. Tačiau šie genai patys savaime nėra pakankamai tikslūs – jie taip pat žymi ląsteles kurios nėra pasenėjusios ir nepažymi kai kurių pasenėjusių. Mūsų tikslas – sujungti kelias dešimtis tokių genų i vieną. Šis principas ir technologija nėra tiesiog laimės ar šanso dalykas – mes naudosime patentuotą algoritmą, kuris tiksliai parenka esminius genus ir juos sudeda i taisyklingą eigą. Žinoma po to mes juos tikrinsime praktiškai ir identifikuosime naudingiausius kandidatus.
– Jeigu jūsų darbas būtų labai sėkmingas, ką tai reikštų žmonėms? Kiek potencialiai pailgėtų gyvenimo trukmė? O kaip gyvenimo kokybė? Išvaizda?
– [Mantas] „CellAge“ misija yra prailginti mūsų sveikatą, o ne amžių. Sėkmingai pašalinus šias ląsteles iš žmonių, mes tikimės pašalinti bent dalį rizikos susirgti vėžiu, įvairiomis širdies ir kaulų ligomis. Tokie pastebėjimai jau buvo užfiksuoti tyrimuose su pelėmis.
Kalbant apie išvaizdą, dar per anksti kažką nuspėti, tačiau mes nežadame būti dar viena kompanija, kuri tiesiog planuoja atjauninti jūsų odą. Manome, kad sveikata yra svarbiau, nei išvaizda.
– Kaip konkrečiai atrodytų jūsų vizijoje esantis senstančių ląstelių šalinimas? Ar teisingai supratau, kad būtų taikoma genų terapija į senstančių ląstelių DNR įterpiant kažkokių genų aktyvumą koreguojančių vaistų? O gal tai būtų kažkoks labai selektyviai citotoksiškas preparatas?
– [Mantas] Taip, tai būtų genų terapija, tačiau jūs ne visiškai teisingai apibūdinote, kaip tai veiktų. Mes neterptume jokios naujos informacijos į paciento DNR, nes tai yra gana pavojinga ir toks metodas dažniausiai naudojamas gydant paveldimas ligas. Ką mes, ir kelios kitos kompanijos, planuoja daryti – tai yra laikinai i jūsų kūną įdėti tam tikras DNR sekas, kurios išlieka tik labai trumpą laiką. Jos atlieka savo darbą, t.y. inicijuoja pasenėjusių ląstelių mirtį, ir po keliu savaičių jų organizme rasti nebegalite. Tokiu būdu pašalintume pasenėjusias ląsteles ir nesukeltume neigiamų efektų tai darant.
– Ar savo darbą ketinate apriboti tik taikinio atradimu ir terapinius reikalus palikti farmacijos įmonėms, ar turite užmačių užsiimti ir terapinių metodų kūrimu su visomis pasekmėmis – preparatų sinteze, klinikiniais tyrimais ir panašiai?
– [Mantas] Norime manyti, kad esame racionalūs žmones ir suprantame kad jūsų paminėti keliai yra labai brangūs ir ilgi procesai. Planuojame pabaigti pradinius tyrimus, ir, jei technologija atrodys verta tolesnio dėmesio, planuojame kooperuotis su kitomis kompanijomis kad pilnai įvertintume ir parengtume tokią terapiją.
– Visai neseniai buvo skelbiama žinia, kad, esą, žmogus jau pasiekė savo maksimalaus amžiaus ribą – ką galvojate apie tai? Ar tą ribą (apie 120 metų) įmanoma peržengti?
– [Mantas] Visų pirma norėtume pasakyti, kad mūsų tikslas yra prailginti sveikatą, o ne maksimalią žmogaus gyvenimo trukmę. Mes manome, kad jei ir gyventume iki 200 metų, bet visos ligos ir sutrikimai, kurie kankina mus dabar toliau egzistuotų, toks gyvenimas tikriausiai būtų labai varginantis ir tie papildomi metai nepadėtų niekam. Mes norime padėti žmonėms būti sveikais, kai jie yra 70-ties – tai yra mūsų pagrindinis tikslas.
Bet jei kalbame teoriškai, viduramžiais vidutinė amžiaus riba buvo 40, dabar ji siekia 70. Daugybė ligų, kurios buvo sunkiai gydamos dabar yra pilnai išgydamos. Lubos egzistuoja tik tada kai mes jas susikuriame savo mintyse.
