Jo duomenimis, Lietuvoje „ChatGPT“, „Bard“, „Claude“ ar kitais dirbtinio intelekto sprendimais naudojasi 19 proc. gyventojų, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – po 27 proc.
„Bent jau kol kas galima daryti prielaidą, jog Lietuvos gyventojai yra gana atsargūs DI atžvilgiu“, – pranešime sakė EY konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris.
Tyrimas rodo, kad Lietuvoje dirbtiniu intelektu aktyviausiai naudojasi 18–29 metų amžiaus gyventojai – 40 proc., tuo metu 30–39 bei 40–49 metų amžiaus grupėse – po 22 proc., vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje – vos 8 proc.
Latvijoje dirbtinio intelekto technologijomis naudojasi 58 proc. 18–29 metų amžiaus gyventojų, o kitose amžiaus grupėse šis rodiklis svyruoja nuo 38 iki 11 proc., Estijoje – atitinkamai 56 proc. ir 8-34 procentai.
Dirbtinio intelekto technologijomis naudojasi kas trečias (34 proc.) 1501 eurų ir daugiau per mėnesį gaunantis Lietuvos gyventojas, Latvijoje – 49 proc., Estijoje – 32 proc. Mažiausias atotrūkis tarp mažiau ir daugiau pajamų gaunančių gyventojų yra Estijoje, didžiausias – Latvijoje.
EY užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta bent 1 tūkst. respondentų.
