„Nepaisant to, kad išmaniuosius telefonus pasaulyje turi daugiau, nei 5 milijardai žmonių, naujų įrenginių pardavimai reikšmingai nemažėja ir kasmet laikosi ties 1,3 milijardo riba. Akivaizdu, jog taip sparčiai didėjantis įrenginių kiekis tampa rimta aplinkosaugine problema. Tad galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai vis labiau atkreipia dėmesį „Ekoreitingo“ žymėjimą, o kai kurie gamintojai, siekdami didesnio tvarumo, netgi pasiruošę keisti savo ilgametę politiką. Pavyzdžiui, „Apple“ neseniai Europoje pristatė galimybę pačiam susitaisyti pažeistą ar sugedusį išmanųjį“, – teigia „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Besiplečianti „Ekoreitingo“ iniciatyva
Kadangi įvertinti, kiek išmaniojo gamintojas stengiasi sumažinti savo taršos pėdsaką, gali tik specialistai, prieš dvejus metus „Telia“ su keturiais kitais didžiaisiais Europos operatoriais sukūrė „Ekoreitingo“ žymėjimą, įvertinantį įrenginio poveikį aplinkai balu nuo 1 iki 100. Tai leidžia paprastai palyginti skirtingus modelius ir į tai atsižvelgti, priimant galutinį sprendimą.
„Ekoreitingo“ vertinimo metodologija apima prietaiso patvarumą, pataisomumą, galimybę perdirbti, įtaką klimato kaitai ir išteklių naudojimo efektyvumą. Per dvejus metus prie iniciatyvos prisijungė 22 gamintojai, o žymėjimas pradėtas naudoti 35 šalyse. Nuo šių metų pradžios vertinimo sistema buvo šiek tiek patobulinta, atsižvelgus į rinkos žaidėjų pastebėjimus ir daugiau dėmesio skiriant prietaiso ilgaamžiškumo bei atsinaujinančios energetikos panaudojimo gamyboje aspektams“, – aiškina I.Bimbirytė-Yun.
Šio tvarumo indekso kūrėjai taip pat skaičiuoja, kad nuo jo sukūrimo pradžios vidutiniškai telefono surenkamas balų skaičius pakilo nuo 74 iki 76 iš 100 balų.
Į gera besikeičiančias rinkos tendencijas atspindi ir situacija Lietuvoje. Lyginant su 2021 m., pernykščiame perkamiausių telefonų dešimtuke „Ekoreitingu“ paženklintų išmaniųjų skaičius pakilo nuo 4 iki 6, o trečioje jo vietoje netgi atsidūrė vienas indekso lyderių – „Samsung Galaxy A52s 5G“, įvertintas 84 balais. Mažiausiai balų iš šešetuko surinko prabangusis „Galaxy S22 Ultra 5G“ su 77 taškais.
Telefonus netrukus galėsime susitaisyti namuose
Pasak „Telia“ atstovės, tyrimai rodo, jog net 60 proc. žmonių nusprendžia įsigyti naują išmanųjį telefoną senajam sugedus ar pradėjus prasčiau veikti. Skilęs ekranas, ištvermę praradusi baterija ir išsidėvėjusi įkrovimo jungtis – šios priežastys vartotojus dažniausiai atveda į telefonų prekybos vietas. Tačiau iš tiesų didelę dalį minėtų nusiskundimų galima išspręsti, net ir neperkant naujo prietaiso, kurio gamybai bus išeikvota daug brangių planetos resursų.
„Suprasdami, kad vartotojai vietoje brangaus įrenginio remonto mieliau renkasi atsikratyti sugedusiu prietaisu ir šias lėšas skirti naujo įsigijimui, gamintojai pradėjo eksperimentuoti su savarankiško taisymo programomis. Štai nuo praėjusių metų gruodžio Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir dar keturiose Europos šalyse gyvenantys „Apple“ įrenginių savininkai gali į namus užsisakyti originalias prietaisų dalis, išsinuomoti specialius įrankius bei gauti prieigą prie detalių instrukcijų, kurios leistų pasikeisti ekraną ir įvairius kitus prietaiso gedimus išspręsti neiškėlus kojos iš namų“, – pasakoja pašnekovas.
Nors „Apple“ savarankiško taisymo programa sulaukė kritikos dėl didelių komponentų ir įrankių nuomos kainų, apžvalgininkai tai vertina kaip teigiamą poslinkį bendrovės politikoje ir pasiruošimą paklusti „Teisę taisyti“ reglamentuojantiems ES teisės aktams. Bendrovė istoriškai labai neigiamai žiūrėdavo į savo produktų remontą bet kur kitur, nei jos įgaliotuose servisų centruose, tad jos parodytas pavyzdys paskatino panašias programas kurti „Samsung“ ir kitus didžiuosius rinkos žaidėjus.
Telefono tvarumą lemia ne tik jo gamybos procesai
I.Bimbirytė-Yun pastebi, jog išmaniojo tvarumas yra kompleksiškas aspektas, kurį lemia ne tik tai, iš ko jis pagamintas ar kaip efektyviai jo gamybos procese buvo panaudoti įvairūs ištekliai, bet ir jo palaikymas bei paties vartotojo elgsena.
Išmaniųjų rinkoje ilgą laiką egzistavo problema, kad gamintojai įsipareigodavo teikti programinės įrangos atnaujinimus tik dvejus metus po įrenginio išleidimo, nors jo techninės savybės ir leisdavo palaikyti naujesnes operacinės sistemos versijas. Akivaizdu, jog po atnaujinimų pabaigos pasireikšdavę įvairūs veikimo nesklandumai bei naujausių funkcijų nepalaikymas vartotoją priversdavo naujo modelio dairytis kur kas anksčiau, nei būtina. Laimė, šios neigiamos tendencijos pamažu virsta praeitimi.
Pavyzdžiui, „Samsung“ praėjusiais metais išleistiems „Galaxy S22“ bei kai kuriems „Galaxy A“ serijos modeliams pažadėjo net keturis „Android“ operacinės sistemos atnaujinimus ir penkerius metus teikti saugumo pataisymus. Ilgesnę, nei praeityje, atnaujinimų politiką pernai pažadėjo ir kiti gamintojai – „Xiaomi“, „OnePlus“ bei „Sony“, tačiau nepavejamais rinkos lyderiais šioje srityje išlieka „iPhone“ telefonai, kurių programinės įrangos palaikymas peržengia penkerių ar net šešerių metų ribą.
„Kita vertus, kad ir kaip ilgai gautų palaikymą ir kaip ekologiškai būtų pagamintas įrenginys, gamintojo pastangas gali nubraukti netvarus vartotojo elgesys. Išmetus seną telefoną į buitinių atliekų konteinerį arba tiesiog padėjus jį į stalčių „juodai dienai“, kuri taip ir neateina, aplinkai padaroma itin didelė žala“, – iškalbingą statistiką atskleidžia „Telia“ tvarumo projektų vadovė.
