Kaip gimsta moksliniai išradimai? Ar iš mokslininko karjeros Lietuvoje galima pragyventi? Ir kaip apsaugoti savo kūrinį nuo vagystės? Aleksejus Zaicevskis paprastais žodžiais pasakoja apie šių dienų išradėjo gyvenimą.
Didžiausia motyvacija – atradimo jausmas
Mokslininko profesija Aleksejaus gyvenime tarsi užprogramuota nuo vaikystės. Gimęs mokslininko ir mokslo žurnalo redaktorės šeimoje, laisvalaikį leidęs jaunųjų technikų būreliuose, vaikinas karjeros siekia kryptingai.
Aerokosminių prietaisų statybos akademijoje studijavęs konstruktorius programuotojas jau sukūrė virš 20 išradimų ir yra įregistravęs virš 30 patentų, nuosekliai aprašo visus savo darbus interneto svetainėje, o šiuo metu ruošiasi įregistruoti naują rekordą – per elektros laidą maitinamą droną iškelti į 300 – 400 metrų aukštį.
Aerokosminių prietaisų statybos akademijoje studijavęs konstruktorius programuotojas jau sukūrė virš 20 išradimų ir yra įregistravęs virš 30 patentų
Visa tai tam, kad vieną dieną jo darbas sulauktų investuotojo ir iš laboratorijos persikeltų į kasdienį mūsų gyvenimą. „Labiausiai mane motyvuoja insaitas, tas jausmas, kai kažką atrandi. Kartais tereikia gauti užduotį, iššūkį, ir iškart užsidegu kurti. Tada galiu dirbti ir sekmadienį, ir naktį, neskaičiuoju nei darbo dienų, nei valandų“, – pasakoja Aleksejus.
Ne visi mokslininko sukurti išradimai gyvuoja ilgai, kiekvieno jų likimas – skirtingas. Vieni parduoti, kitų gyvavimas baigiasi po metų-dviejų. „Vienas iš 10 mano išradimų duoda apčiuopiamą ekonominį efektą, o kitus tobulinu, darau bandomąją 100 vienetų partiją. Jei per metus neparduodu, vadinasi, šį išradimą galiu pamiršti. Tokiais atvejais techninį sprendimą atveriu visuomenei ir publikuoju, kas nori – gali naudoti“, – pasakoja Aleksejus.
Investuotoją pritraukė per 15 minučių
Lietuva yra labai gera vieta kurti inovacijas. Turtingi žmonės mūsų šalį mato kaip palankią vietą investuoti, tarsi nedidelį Silicio slėnį.
Ar iš mokslo Lietuvoje galima pragyventi? „Lietuva yra labai gera vieta kurti inovacijas. Turtingi žmonės mūsų šalį mato kaip palankią vietą investuoti, tarsi nedidelį Silicio slėnį. Be to, Vilniuje kuriamas didžiulis technologijų parkas, atidaromos dirbtuvės „Green garage“, tad sąlygos dirbti nuolat gerėja“, – sako jis.
Iki šiol didžiausio susidomėjimo sulaukė trys Aleksejaus išradimai. Brangiausiai 2004 metais Vokietijos kompanija nupirko jo sukurtą technologiją spausdintų dokumentų apsaugai. Tais pačiais metais mokslininkas pradėjo skraidyti radijo bangomis valdomais modeliais. Pamatęs, kad dėl judesio vaizdai yra „brokuoti“, sukūrė mechaninį kameros stabilizatorių. Pasakodamas apie šį išradimą, Aleksejus per 15 minučių sudomino „verslo angelą“ ir sulaukė reikšmingos investicijos. O naujausias mokslininko išradimas – kopteris su elektros maitinimo laidu. Jis jungiasi prie generatoriaus ir gali išbūti ore neribotą laiką, priešingai nei dabartiniai kopteriai, maitinami baterijomis.
Vis dėlto mokslininko darbas turi ir tamsiąją pusę. Aleksej pasakoja, kad idėjos labai dažnai kopijuojamos, todėl be tinkamos apsaugos kelių metų darbas gali nueiti tiesiog šuniui ant uodegos. „Aišku, man, kaip mokslininkui, labai svarbu ne tik pinigai, bet ir pripažinimas, todėl savo išradimus aprašau mokslinėse publikacijose. Jos irgi padeda įrodyti autorystę“, – sako jis.
Išradimus skatina patentai
Jurga Petniūnaitė, teisininkų kontoros „AAA Law“ partnerė ir patentinė patikėtinė sako, kad patentai leidžia išradėjams pasijusti saugiau, todėl turi didelį postūmį šalies technologinei pažangai. „Anksčiau mokslininkai bijodavo atskleisti savo išradimus, kad neprarastų pajamų. Šiais laikais mokslininkai patentus licencijuoja ir parduoda. Taip išradimai realizuojami greičiau, o mokslininkas gauna atlygį už savo darbą“, – pasakoja J. Petniūnaitė.
Anot jos, patentai labai plačiai taikomi versle: sudaro galimybę anksčiau už kitus užimti rinkos dalį, leidžia padidinti produkto kainą, padeda formuoti teigiamą įmonės įvaizdį. Su patentu galima įeiti į užsienio rinkas, taip pat lengvai patikrinti technikos lygį atitinkamoje srityje. Stebint, ką patentuoja konkurentai, galima numatyti jų verslo vystymo kryptis.
2014 metais Lietuvos patentų biuras išdavė 120 nacionalinių patentų, taip pat mūsų šalyje įsigaliojo 1 247 Europos patentų tarnybos išduoti Europos patentai.
