Palydovą konstravęs KTU studentas Algis Karpavičius sako, kad modulio gedimas neturi jokios įtakos palydovo bandymams.
„Vasario 28 d. palydovas buvo paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), iki kovo 11 d. atlikome visus planuotus bandymus. Buvo ištransliuoti pirmieji lietuviški žodžiai. Po to buvo renkami palydovo duomenys. Palydovas skrieja toliau, pamažu jis žemėja ir turėtų pradėti degti“, – aiškino A.Karpavičius.
Pasak jo, kadangi „Litsat-1“ palydovo masė šiek tiek mažesnė ir jis buvo paleistas pirmiau, nei Vilniaus universiteto sukonstruotas „LituanicaSat-1“, todėl „Litsat-1“ ir turėtų sudegti greičiau.
KTU mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas priduria, kad palydovas nebeveikia visu pajėgumu dėl to, jog iki šiol nuo paleidimo jis visuomet veikė šimtu procentų.
„Palydovas visada buvo įjungtas, niekada nebuvo miegojimo režime, todėl resursai buvo išeikvoti greičiau – gali būti, kad greičiau resursus išeikvojo akumuliatoriai ar įvyko funkcinių sutrikimų maitinimo bloke, kuris valdo akumuliatorius. Bet dabar palydovas veikia, tik jis yra užklausų režime. Iš Lietuvos mes jį prakalbiname", – aiškina A.Vilkauskas.
Vasario mėnesį iš TKS buvo paleisti du palydovai. „LitSat-1“ yra sukonstruotas Kauno technologijos universitete. Jis sukurtas padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui. Palydovo misija – „Misija Lituanica 80“. Leidžiant šį palydovą bus bandomas ir pjezo reakcijos mechanizmas.
Kito palydovo – „LituanicaSat-1” iniciatoriai yra Vytenis Bruzas ir Laurynas Mačiulis. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Skelbiama, kad šio palydovo tikslas – išmėginti lietuvių vystomas technologijas ir alternatyviuosius energijos šaltinius.