Lietuvių į kosmosą paleistas palydovas tapo ilgiausiai Žemės orbitoje skriejusiu palydovu Lietuvos kosmoso istorijoje.
Žemės orbita palydovas pradėjo skrieti vasario 28-ąją, o nukrito regione tarp Kanados, Šiaurės Amerikos ir pietinio Atlanto vandenyno liepos 28-ąją.
Lietuvos aviacijos inžinierius pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas, kosminės misijos vadovas Vytenis Buzas teigia, kad šis sėkmingas palydovo skrydis kosmose įrodo, jog Lietuvai kosmosas nėra nepasiekiamos, nepatirtos, nepažintos aukštybės. 5 mėnesius trukęs „LituanicaSAT-1“ skrydis atvėrė naujas galimybes tobulėti ir toliau siekti gal iš pat pradžių ir atrodžiusių neįmanomų tikslų.
– Kaip kilo idėja paleisti palydovą?
– Idėja į kosmoso erdves paleisti palydovą „LituanicaSAT-1“ kilo prieš dvejus metus. Tuo metu man ir mano kolegai Laurynui Mačiuliui nusišypsojo sėkmė stažuotis NASA tyrimų centre Amerikoje.
Būtent ten amerikiečiai man ir mano kolegai pasiūlė pakankamai greitai ir pigiai paleisti į kosmosą mažą palydovą. Nors tuo metu mes į Ameriką buvome atvažiavę su kitais tikslais, užsiimti kitais dalykais, bet gavę tokią puikią progą tiesiog negalėjome atsispirti ir to neišmėginti.
– Kiek kainavo šis projektas?
– Žinokite, sunku apskaičiuoti visas išleistas lėšas. Galiu drąsiai teigti, kad visa mūsų komanda, visi žmonės dirbo iš geros valios ir tai nebuvo komercinis projektas.
Žmonės, dirbantys su šiuo projektu, skyrė savo laiką ir savo pinigus. Aišku, pritraukėme ir sudominome keletą rėmėjų, kurie mums padėjo įgyvendinti šią idėją. Bet vėlgi – be jokios grąžos, tiesiog parėmė, ir tiek. Šis projektas yra labiau idėjinis, tiesą pasakius – tikriausiai neįkainojamas.
– Kiek žmonių prisidėjo prie palydovo paruošimo skrydžiui?
– Per visą tą dvejų metų laikotarpį, kai dirbome su šiuo projektu, suskaičiuočiau tikrai ne mažiau nei 40 žmonių, kurie prisidėjo ir dirbo prie šios idėjos: apie 30 žmonių palydovo kūrimo metu konsultavo bei dirbo iš techninės pusės. Kiti 10 žmonių prisidėjo prie informacijos apie šį projektą sklaidos.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte?
– Sunkumų dirbant su šiuo projektu buvo, aišku, įvairių.
Vienas ų – pinigų paieškos. Visko sukurti visko patys negalėjome, reikėjo tam tikrų komponentų nusipirkti ir po to juos įkomponuoti į bendrą palydovo schemą.
Taip pat pats raketos paleidimas keletą kartų dėl tam tikrų kliūčių buvo atidėtas, bet tokie sunkumai yra tiesiog natūralūs ir be jų neįmanoma pasiekti to, ko mes pasiekėme.
Savaime suprantama, kad trukdžiai įgyvendinant tokį ar panašų projektą yra neišvengiami, juos visada reikia numatyti ir sugebėti išspręsti.
Galiu pasakyti, kad įvairios kliūtys yra bet kokio projekto dalis.
– Kuo tai svarbu Lietuvai?
– Visa palydovo „LituanicaSAT-1“ paleidimo į kosmosą prasmė pirmiausia yra simbolinė.
Galima sakyti taip, kad mes pramynėme taką į kosmosą. Nuo šios idėjos nuėjome ilgą kelią, kuris prasidėjo nuo paties palydovo veikimo kosmose ir galų gale jo sudegimo atmosferoje.
Žinote, ta reikšmė mums, misijos įgyvendintojams, ir Lietuvai yra pakankamai didelė ir simboline, ir moksline prasme. Visa komanda, kuri prisidėjo prie šios idėjos, labai daug išmoko. Pasimokėme iš savo klaidų, įgijome patirties iš inžinerinės pusės. Tai labai daug ką reiškia.
Kadangi komanda susibūrė Lietuvoje, tai todėl ir tą projektėlį įgyvendinome čia.
Dabar stengsimės toliau dirbti ir galbūt tam tikrą dalį komponentų, tam tikrą dalį patirties komercializuoti, kad ilgainiui galėtume Lietuvoje išgyventi iš to mėgstamo darbo.
Planai, žinoma, susiję su palydovais. Jau dabar su Vilniaus universitetu dirbame su kitu palydovu
– Kokie jūsų planai?
– Planai, žinoma, susiję su palydovais. Jau dabar su Vilniaus universitetu dirbame su kitu palydovu. „LituanicaSAT-1“ skrydis kosmose buvo labiau jėgų, technologijų išbandymas, sprendimų patikrinimas ir patirties įgijimas, o naujai kuriamas palydovas bus daugiau orientuojamas į mokslinę, inžinerinę misiją.
Daugiau nei 150 dienų aplink Žemę apskriejęs apie 100 mln. kilometrų liepos 28 dieną, sudegdamas tankiuosiuose Žemės atmosferos sluoksniuose, misiją baigė pirmasis lietuvių kurtas kosmoso palydovas „LituanicaSAT-1“. 1
Lietuvių į kosmosą paleistas palydovas tapo ilgiausiai Žemės orbitoje skriejusiu palydovu Lietuvos kosmoso istorijoje.
