Tyrimo metu nustatyta, kad šioms kalboms sunku prisitaikyti skaitmeniniame pasaulyje, jų neatpažįsta rašybos ir gramatikos klaidų taisymo programėlės, balsu valdomos „Siri“ ar „iPhone“ paslaugos, automatinio vertimo sistemos.
Didžiausia rizika išnykti, pasak mokslininkų, gresia islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalboms. Taip pat susirūpinimą kelia ir bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalbų likimas.
Studiją ruošė daugiau nei 200 ekspertų. Jie tyrė kalbų pritaikymą keturiose technologijų srityse: automatiniame vertime, kalbos panaudojime valdant technologijas, teksto analizę bei kalbos šaltinių prieinamumą.
Kai kurios kalbos, pavyzdžiui, islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių, surinko mažiausiai balų visose keturiose srityse.
Tuo tarpu anglų kalba pasirodė esanti labiausiai pritaikyta skaitmeniniam bendravimui.
Nuo anglų kalbos nedaug atsiliko ir į „vidutiniškai pritaikytų“ kalbų kategoriją pateko olandų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbos.
„Fragmentiškai pritaikytomis“ mokslininkai įvertino baskų, bulgarų, katalonų, graikų, vengrų ir lenkų kalbas. Mokslininkų nuomone, šioms kalboms taip pat kyla grėsmė išnykti.
