S. Dariaus ir S. Girėno skrydis 1933-aisiais išgarsino Lietuvą visame pasaulyje ir buvo reikšmingas įvykis tiek moksliniu, tiek inžineriniu požiūriu. Jo metu tirtos oro srovės virš Atlanto ir išbandytas „Bellanca“ tipo lėktuvų patvarumas bei navigacijos galimybės.
Darius ir Girėnas anuomet įsigijo ir perdarė skrydžiui vienmotorį lėktuvą, kurį tolimiems skrydžiams rinkosi daugelis tarpukario lakūnų. Tačiau tai nesutrukdė lietuviams išsiskirti ir pademonstruoti antrą skrydžio be nusileidimo rezultatą pasaulyje. Nors lakūnai skrido itin nepalankiomis sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto ar kitų modernių navigacijos priemonių, jų skrydis iki šiol laikomas vienu iš tiksliausių aviacijos istorijoje.
Artėjant istorinio Dariaus ir Girėno skrydžio minėjimo datai, „LituanicaSAT-1“ komanda jau baigia palydovo sistemų integravimo darbus. Išbandytos radijo ryšio priemonės, kurios iš kosmoso prabils lietuviškai. Tuo rūpinasi Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai Simonas Kareiva ir dr. Karolis Petrauskas bei radijo mėgėjas Žilvinas Batisa.
Taip pat jau išbandytas skrydžio kompiuteris, integruojami palydovo sensoriai, išmėgintas fotoaparatas, kuriuo lietuviai pirmą kartą gaus nuotraukų iš kosmoso. Šiuos darbus atliko VU tyrėjai Vytautas Valaitis, Marius Dvareckas ir Donatas Srėbalius.
Jau sukurtas antenų išskleidimo mechanizmas, iš specialaus ypač tvirto aviacinio aliuminio pagaminti trijų palydovų korpusai, iš kurių vienas ir pakils į kosmosą. Visi šie palydovo komponentai atitinka NASA keliamus aukštus techninius reikalavimus ir veikia kaip vieninga sistema. Paleistas į orbitą aplink Žemę „LituanicaSAT-1“ atliks kosmoso tyrimus ir išbandys lietuvių sukurtas technologijas ekstremaliomis sąlygomis.
