NFT yra koks nors turtas, patikrintas naudojant blokų grandinės technologiją, kurioje kompiuterių tinklas registruoja operacijas ir pateikia pirkėjams autentiškumo ir nuosavybės teisės įrodymų. Paprastai kalbant, NFT skaitmeninėje erdvėje kūrėjui, o paskui ir pirkėjui, suteikia įrodymą, jog tas skaitmeninis objektas priklauso būtent jam.
Dabar kilusio bumo objektai – daugiausia skaitmeninis turtas, toks kaip atvaizdai, GIF, dainos ar vaizdo įrašai. Svarbiausia yra tai, kad NFT skaitmeninius meno kūrinius paverčia unikaliais, o tai reiškia, kad juos galima parduoti.
Pastaruoju metu NFT taip pat išpopuliarėjo kaip įrankis labdaros aukcionams. Prasidėjus karui Ukrainoje, organizacijos „UkraineDAO“ sukurtas Ukrainos vėliavos NFT buvo parduotas už 2258 „Ethereum“ (ETH), tad galutinė maždaug 6 mln. eurų suma buvo paaukota karo reikmėms.
Susidomi ir Lietuvos kūrėjai
Nors NFT technologija egzistuoja nuo 2010-ųjų vidurio, 2017 metų pabaigoje ji įgavo pagreitį. O pirmasis lietuviškas NFT, sukurtas 2021 m., buvo „Neapykantos debesis“, kuriame į debesies formą sudėtos LGBT bendruomenei skirtos neapykantos žinutės.
Didelis lietuvių susidomėjimas NFT pastebėtas ir šiais metais – sausio mėnesį dizaineris Robertas Kalinkinas su „House of Kalinkin“ komanda išpardavė visą 10101 NFT „The Rebels“ mados kolekciją.
Į NFT rinką įsitraukti bandyta ir unikalesniais būdais. Pavyzdžiui, programuotojų ir dizainerių komanda iš Lietuvos, nusprendusi paleisti NFT kolekciją „CyberPigs“, įsigijo du realius paršiukus ir jų kasdienybę transliavo per „Discord“ platformą. O lietuvių startuolis „Crypto House Capital“ planuoja metavisatoje „Sandbox“ statyti daugiabutį ir teigia, kad tai bus pirmasis virtualus daugiabutis pasaulyje.
Naršant populiariausiose NFT įsigijimo svetainėse taip pat galima pamatyti tiek lietuviškų kūrėjų, tiek su Lietuvos simbolika susijusių NFT. Didžiausioje NFT prekybvietėje „OpenSea“ į paiešką įvedus žodį „Lithuania“ paieška išmeta 1814 pasirinkimo variantų, tarp kurių – daugybė Lietuvos vėliavos simboliką turinčių paveiksliukų, kraštovaizdžio nuotraukos ar net skaitmeninis Lietuvos Respublikos gyventojo pasas.
Įrašius žodį „Nausėda“, atrasti galima ir patį Lietuvos prezidentą. Štai jo portretas pardavinėjamas už 0,003 ETH, kas dabartine kaina tolygu beveik 4 eurams.
Paieškojus atidžiau, galima aptikti ir lietuviško maisto kolekciją, kurioje – cepelinai, balandėliai, kibinai ir šaltibarščiai, o desertui – tinginys.
Nors šie paveiksliukai pardavinėjami po kelis ar kelias dešimtis eurų, kai kuriems kūrėjams uždirbti pavyksta ir daug daugiau. Štai GretaBrat pasivadinusi Lietuvos kūrėja savo stulbinančio grožio kūrinius pardavinėja po šimtus ar kelis tūkstančius eurų.
Pasiseka ne visiems
Nors ambicijų daug, ne visi lietuvių bandymai yra sėkmingi. Štai atlikėjas Justinas Jarutis dar kovo mėnesį kartu su meno bei technologijų kūrybos komanda „Sick Block Party“ nusprendė išleisti dainą, kurios kiekviena eilutė būtų atrakinama su vienu nusipirktu NFT, o galutinė suma paaukota Ukrainai.
Dainą sudarė 111 NFT žetonų, kurių vieno kaina buvo 0,09 ETH, t. y. vidutiniškai apie 250 eurų tuometiniu kursu, tad buvo planuota surinkti apie 30 tūkst. eurų. Tačiau dabar projekto svetainėje rašoma, kad ne visi NFT buvo nupirkti, o suma, kurią pavyko surinkti, siekė 0,36 ETH – dabartiniu kursu apie 470 eurų.
„Lygiai taip pat kaip uždirbti iš bet kokios kūrybos nėra lengva, iš NFT uždirbti taip pat reikalauja didelių pastangų. Reikia suprasti, jog Lietuvoje žmonių, vertinančių meną, yra ribotas skaičius. Tačiau žmonių, vertinančių meną ir suprantančių blokų grandinės technologiją bei turinčių skaitmeninę piniginę, yra dar mažiau“, – apie situaciją 15min pasakojo pirmojo lietuviško NFT autorius, dizaineris Erikas Mališauskas.
Problema – nusiteikime ir prieinamume
Pramogų studijos „ZenRepublic“ įkūrėjas ir virtualių žaidimų kūrėjas Thomas Tumosa NFT jau domisi kelerius metus bei taip pat turi porą savo kolekcijų. Vaikino teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje susidomėjimas šia technologija tikrai auga. Tačiau bendras įsitraukimas vis tiek yra mažas, o tiems, kurie domisi, vis dar trūksta suvokimo, kokiu tikslu naudoti NFT.
„Yra pagrindinė problema, ką artistai daro su NFT. Tie žmonės, kurie perka, žiūri į tave, kaip į investiciją, tad tu turi tapti populiarus, kad tavo darbai taptų labai brangūs ir atsipirktų. O dabar kūrėjai parduoda NFT ir viskas“, – 15min pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvoje taip pat labai trūksta NFT, kurie burtų bendruomenes. „Mes patys šiuo metu iš esmės kuriame bendruomenę. NFT nuotraukėlė yra tik reprezentacija, kaip kontrakto ar sutarties logotipas. Iš tikrųjų mūsų NFT yra kodukas, kurį galima išnaudoti – su juo prisijungti į bendruomenės „Discord“ serverį, gauti specialų vaidmenį, prieigą prie mūsų žaidimų. Taip mes norime parodyti, kad NFT gali būti tarsi VIP priėjimas“, – teigė T.Tumosa.
NFT vaikinas susidomėjo dėl kompiuterinių žaidimų, kuriuos žaisdamas anksčiau pasipelnydavo – žaidimo metu kitiems žaidėjams pardavinėdavo turimus daiktus, pavyzdžiui, aprangas avatarui. Iki NFT šie sandoriai neturėdavo užtikrintumo, jog už parduotą daiktą tikrai gausi atlygį.
Man NFT nėra menas, tai terpė keistis virtualiais daiktais.
„Pamatęs pagalvojau, kad čia viskas kaip žaidimuose. Man NFT nėra menas, tai terpė keistis virtualiais daiktais. Pavyzdžiui, dabar viskas automatizuojama, ir jei, tarkime, kokie parduotuvių kasininkai praras savo darbus, jie galės eiti žaisti žaidimus, tapti ten labai geri ir iš to išgyventi. Noriu padaryti taip, kad žaidimai nebūtų laiko švaistymas“, – planais dalijosi pašnekovas.
O su metavisatose nešiojamais NFT šiuo metu eksperimentuojantis E.Mališauskas pastebi, kad reikia laiko, kol technologija tampa prieinamesnė bei lengviau suprantama visiems.
„Kažkada ir internetas buvo sunkiai suprantamas paprastiems žmonėms ir jį naudojo tik labai nišinės grupės. Panaši situacija yra ir su blockchain ir NFT“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Jo teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje didžiausia problema yra pasiekiamumas bei patogumas.
„Tam, kad žmogus nusipirktų NFT, jis turi atlikti nemažai veiksmų, kuriems reikia gana specifinių įgūdžių ir supratimo – susikurti ir papildyti piniginę kriptovaliuta, atlikti transakciją. Akivaizdu, kad šiuos veiksmus galėtų atlikti geriausiu atveju vos 1/100 žmonių, sutiktų gatvėje, o tai labai sumažina rinką NFT kūrėjui“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Abu pašnekovai pastebi, kad iš NFT uždirbti tikrai įmanoma, tačiau tai nėra labai paprasta.
T.Tumosos teigimu, vystyti ilgalaikius projektus pasirenka ne kiekvienas: „Pinigų užsidirba tie, kurie nori jų greitai.“
O E.Mališauskas pastebi, kad ateityje kriptovaliutos tikrai gali tapti tokios pat patogios, kaip banko kortelės. „Tačiau tam prireiks dar daug laiko“, – apibendrino pašnekovas.
