„Su nelegalia programine įranga Lietuvoje situacija ne geriausia, bet nėra tragiška – bendras lygis pagal tyrimą yra 54 proc., tai prasčiau už kaimynus lenkus, o Latvijoje nelegalios programinės įrangos lygis panašus, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Microsoft“ intelektinės nuosavybės apsaugos grupės vadovas Baltijos šalims Martynas Bieliūnas. – Po pradinės analizės matome, kad Lietuvoje yra ne mažiau nei 20 tūkst. įmonių, kurios naudoja nelegalią įrangą arba pusę jos. 20 tūkst. – optimistinis vertinimas.“
Pasak jo, su nelegalia programine įranga didėja ir grėsmės įmonėms verslui.
„Anksčiau virusai buvo kuriami programišių idealistų, kurie nesiekdavo tiesioginės naudos, o dabar atsisiuntę nelegalią programą galite atsisiųsti ir kenkėjišką programą, kuri gadins kompiuterį ir išsiųs duomenis, kurie bus naudojami komerciniais tikslais“, – sako M.Bieliūnas.
Esą Lietuvoje nelegali programinė įranga toleruojama labiau, nei, pavyzdžiui, nelegalus darbo užmokestis – įmonėms, kurios moka algas „vokeliuose“ negalima dalyvauti konkursuose, o jei ji turi nelegalią programinę įrangą jai sankcijos netaikomos. Pasak M.Bieliūno, legali programinė įranga yra būtina, kad visi verslo dalyviai turėtų vienodas konkurencines sąlygas.
M.Bieliūnas priduria, kad didėja grėsmės, susijusios ir su išmaniaisiais telefonais – jis pateikia statistiką, kad vien Rusijoje kenkėjiška įranga užkrėsti 4 mln. išmaniųjų telefonų.
M. Bieliūno teigimu, piratavimas didina ir aukštą pridėtinę vertę sukuriančių verslininkų emigraciją – daug jaunų pradedančių verslininkų kurti verslų išvyksta į užsienį, kur labiau gerbiama intelektinė nuosavybė.
Leis nustatyti „piratus“
„Creditifo“ sukurtas įrankis suteikia galimybę išaiškinti, kaip susekti nelegalią programinę įrangą naudojančias įmones.
Kaip ši sistema veikia?
„I pradžių surenkama informacija iš „Micrsosft“, „Creditinfo“ ir kitų duomenų bazių. Surinkta informacija veda į statistinį modelį, kuris naudojamas nelegalių vartotojų modelio aprašymui“, – sako „Creditinfo“ Ekonometrinio modeliavimo departamento vadovas Mantas Tartėnas.
Pavyzdžiui, yra dešimt įmonių, kurias sieja tam tikri panašumai – kai kurie rodikliai ir iš 10 jų naudoja „Microsoft“ įrangą. Tuomet kyla klausimas, ką daro kitos dvi įmonės.
Pastebėta, kad kuo daugiau verslas atitolęs nuo aukštųjų technologijų, tuo dažniau ji naudoją nelegalią programinę įrangą.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
