Ateities biomedicinos fondui teiktų paraiškų dėl finansavimo molekuliniams tyrimams, susietiems su personalizuota medicina, vertinimas baigėsi. Ekspertų komisija nusprendė daugiau nei aštuonis šimtus tūkstančių eurų finansavimą skirti projektams, nagrinėjantiems vėžinius susirgimus – 9 iš 12 finansuojamų paraiškų yra susijusios su navikų molekuliniais tyrimais. Jų finansavimas pradedamas pirmaisiais šių metų mėnesiais.
Paraiškų vertinimui sudaryta ekspertų komisija
Paraiškų teikimas vyko nuo birželio mėnesio – per šį laikotarpį jų gauta 46. Vertinimui buvo sudaryta komisija – jai priklausė žinomi mokslininkai, turintys tarptautinio bendradarbiavimo patirtį personalizuotos medicinos srityje: prof. Sonata Jarmalaitė, dr. Linas Mažutis, prof. Artūras Petronis bei prof. Juozas Kupčinskas.
„Paraiškų vertinimą pradėjome pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kurie įpareigojo laikytis skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, – sakė genetikė prof. S.Jarmalaitė. – Komiteto pirmininkas organizavo du ekspertų susitikimus, kiekvieną paraišką vertino bent trys ekspertai. Šis periodas truko 2–3 savaites. Komisija pateikė finansuotinų projektų sąrašą, išdėstytą pagal surinktus vertinimo balus, o valdyba sprendė kiek atrinktų paraiškų finansuoti, atsižvelgdama į finansines Ateities biomedicinos fondo galimybes.“
Didelė dalis paraiškų – iš Lietuvos universitetų
29 paraiškas pateikė universitetai, 9 – mokslo institutai, 4 – ligoninės, 4 – jungtinės grupės. Daugiausiai jų sulaukta iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto bei Nacionalinio vėžio instituto. Paraiškos buvo teikiamos tiek didelių tyrėjų grupių, tiek pavienių doktorantų. Bendra pateiktų paraiškų prašoma finansavimo suma viršijo 5 mln. eurų.
„Vertinant ir atrenkant paraiškas, didelį dėmesį skyrėme tokiems kriterijams kaip: mokslinis naujumas, progresyvumas, tarptautiškumas ir personalizuotos medicinos aspektai, – teigė ekspertų komisijos vadovas J.Kupčinskas. – Pasauliniu mastu didžioji dalis biomedicinos srities pasiekimų ir pažangos yra susiję su pažangiais molekuliniais tyrimais, kuriuose nagrinėjami genetiniai, epigenetiniai ir kiti molekuliniai elementai, leidžiantys suprasti iki šiol nepaaiškintų ligų atsiradimo priežastis bei sukurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Parama šios krypties moksliniams tyrimams yra prioritetinė sritis visose Vakarų šalyse. Tikimės, kad šios mokslo srities plėtojimas Lietuvoje ilgalaikėje perspektyvoje taip pat prisidės prie pasauliniu mastu reikšmingų inovacijų.“
Daugiausiai tyrėjų dėmesio sulaukė vėžys, diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos
Ateities biomedicinos fondo duomenimis, paraiškų temų spektras platus – nuo naujagimių ligų iki personalizuoto degeneracinių ligų gydymo. Visgi daugiausiai paraiškų buvo skirta dažniausių ligų – vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto – molekuliniams tyrimams.
Pasak S.Jarmalaitės, didelis tyrėjų dėmesys vėžiui nestebina, nes pasaulyje personalizuotos medicinos sprendimai būtent ir dominuoja onkologijoje. Taip pat tokį dėmesį paskatinti galėjo ir tai, kad Lietuvoje prieinama tik ketvirtis registruotų inovatyvių vaistų nuo vėžio, stokojama kompensuojamų genetinės diagnostikos testų ankstyvam ligų aptikimui.
Artūras Petronis pridėjo, kad nors nuo Vakarų pasaulio Lietuva šių tyrimų kontekste kol kas atsilieka, tokios iniciatyvos, kaip Ateities biomedicinos fondo, padeda šią atskirtį mažinti.
„Personalizuotos medicinos tyrimai yra plačiai vykdomi pasaulyje, tai – medicinos dabartis. Labai svarbu, kad ir Lietuvoje ši programa plėstųsi ir gilėtų. Tam dėmesio turėtų skirti bei prie panašių projektų prisidėti ir valstybinės organizacijos“, – sakė mokslininkas.
