Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos biotechnologijų sektorius augo sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį

Pernai Lietuvos biotechnologijų sektorius augo beveik 87 proc.Bendrai per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektoriaus pajamos išaugo devynis kartus – nuo 226 mln. eurų 2010 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2020 m. Pernai vien privačiame biotechnologijų sektoriuje dirbo apie 2500 darbuotojų, rašoma Lietuvos biotechologų asociacijos (LBTA) pranešime
Biotechnologijos
Biotechnologijos / KPMS nuotr.

Biotechnologijos – vienas produktyviausių ir patraukliausių ekonomikos sektorių

„Lyginant su ankstesniais metais, šis pajamų augimo šuolis išties įspūdingas. Lietuvos biotechnologijų sektoriaus pajamos kasmet stabiliai auga, tačiau 2019 metais jos pirmą kartą perkopė milijardą eurų, o pernai pasiekė beveik du milijardus. Tai patvirtina, kad biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ir produktyviausių ekonomikos sektorių Lietuvoje, o kasmet augantis šią sritį besirenkančių studentų ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius rodo didžiulį šios srities patrauklumą ir potencialą. Galime pasidžiaugti, kad COVID-19 pandemija nepakenkė sektoriaus augimui, netgi priešingai – pernai nemažai Lietuvos biotechnologijų įmonių svariai prisidėjo prie pandeminės situacijos valdymo, o kai kurios pradėjo naujų produktų kūrimą, testavimo rinkinių bei vakcinų komponentų gamybą“, – sako LBTA prezidentas Tomas Andrejauskas.

Biotechnologijos patenka tarp prioritetinių Lietuvos ekonomikos sektorių. Lietuvos sumanios specializacijos strategijoje, kurioje nustatyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetai, kartu su sveikatos technologijomis išskiriamos ir biotechnologijos. Valstybės patvirtintose strateginėse gairėse įtvirtintas siekis, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 m. sukurtų 5 proc. nuo BVP.

Pasak LBTA prezidento, ši ambicija yra reali, tačiau be valstybės pagalbos vien privatus sektorius to nebus pajėgus padaryti. Biotechnologijos yra ypač imlios investicijoms, o jų atsiperkamumo laikotarpis santykinai ilgesnis, todėl, pasak T. Andrejausko, norint 2030 m. pasiekti 5 proc. sektoriaus indėlį į BVP, jau šiandien reikia pradėti intensyviai investuoti į sektoriaus ir jo inovacijų plėtrą. Pasiekusi minėtą skaičių Lietuva susilygintų su Singapūru ir pagal šį rodiklį taptų viena globalių lyderių.

Išaugusi produkcijos vertė

Numatoma, kad Lietuvos biotechnologijų sektoriaus augimui impulsą suteiks ir pramonine, agro bei jūrine biotechnologija paremtų sprendimų paklausos augimas, kurį lemia Europos žaliasis kursas. Šiame susitarime planuojama gerokai sumažinti cheminių pesticidų, trąšų ir antibiotikų naudojimą žemės ūkyje, taip pat kovoti su tarša, kurią sukelia mikroplastikai, cheminės medžiagos ir kiti ypač žalingi taršos šaltiniai, bei taikyti kitas su bioekonomikos vystymu susijusias priemones, įskaitant reikšmingas investicijas naujojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos Horizontas“.

123RF.com nuotr./Ekologija
123RF.com nuotr./Ekologija

Lietuva Europos kontekste išsiskiria veržliu pramoninės biotechnologijos sektoriumi, kuriame padedant fermentams ir mikroorganizmams išgaunami biologiniai produktai, naudojami chemijos, maisto ir pašarų, popieriaus, tekstilės, kitose pramonės srityse, bioenergetikoje.

Vadovaujantis Europos biotechnologijos pramonės įmonių asociacijos „EuropaBio“ užsakymu 2020 m. sudarytu pramoninės biotechnologijos produktų sąrašu, Lietuvos pramoninės biotechnologijos produkcijos vertė 2019 m. siekė beveik 400 milijonų eurų. Palyginti su 2010 m., jos vertė išaugo 75,6 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu ES šalyse augimas buvo gerokai mažesnis, t. y. 16,6 proc. Šių biotechnologijų poreikį suponuoja ir tai, kad Lietuva yra viena labiausiai biomasės gamybos ir jos perdirbimo sektoriuose specializuotų šalių Europoje. Tai rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu 2017 m. parengta Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija.

Mokslo ir verslo potencialas

Biotechnologijų vystymo Lietuvoje potencialą parodo ir žmogiškasis kapitalas. Lietuvoje šios srities studijų programas siūlo net šeši universitetai. Remiantis LBTA šių metų kovo iš šių aukštųjų mokyklų surinktais duomenimis, medicininės, pramoninės, agro ir jūrinės biotechnologijos bei su ja susietų studijų programas studijuoja 1309 studentai, iš jų – 1009 bakalaurai ir 300 magistrantų. Kasmet šias studijas baigia daugiau nei 400 absolventų.

123RF.com nuotr./Studentai
123RF.com nuotr./Studentai

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sukurta puiki gyvybės mokslų ir biotechnologijų infrastruktūra. Nauji mokslo centrai prisideda ne tik prie talentų ugdymo, tačiau juose atliekami taikomieji moksliniai tyrimai esamoms įmonėms, neretai iš šių tyrimų gimsta startuoliai. Tačiau jiems savo technologijas ar produktus įvesti į globalias rinkas gana sunku, nes Lietuvoje vis dar trūksta jaunų įmonių inkubavimo pajėgumų ir stiprios biotechnologijų startuolių akseleravimo programos.

Pasak T.Andrejausko, siūloma iš esmės keisti šio sektoriaus finansavimo modelį pereinant prie misijomis grįstų inovacijų programų-konsorciumų. Šie konsorciumai investuotų į taikomųjų mokslų komercinimą, o juose aktyviai bendradarbiautų mokslo įstaigos, stambios kompanijos, smulkus ir vidutinis verslas, startuoliai. Toks modelis yra pasiteisinęs daugelyje šalių, tad, LBTA prezidento manymu, padėtų pasiekti strateginį šalies tikslą, t. y. sektoriaus indėlį į BVP padidinti iki 5 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai