Tokį Lietuvos interneto vartotojo portretą atskleidė naujausias Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas DESI (angl. – The Digital Economy and Society Index), kuriame Lietuva rikiuojasi per vidurį su 52 balais iš 100 galimų ir užima 14 vietą iš 28 Europos Sąjungos (ES) šalių. Reitingo lyderės yra Suomija, Švedija ir Olandija, o žemiausias vietas užima Bulgarija, Rumunija bei Graikija.
„Ekonomikos transformacijos, susijusios su skaitmenizavimu, technologijomis, interneto galimybėmis, sukūrė tai, ką vadiname skaitmenine ekonomika. Akivaizdu, kad Lietuva prie naujųjų žaidimo taisyklių prisitaikė, rado savo nišą, o atskirose srityse net gi diktuoja tendencijas. Gerėja rodikliai susiję su individualiu interneto naudojimu, o visoje ES išsiskiriame pagal tai, kad internete aktyviausiai skaitome naujienos, taip pat santykinai aktyviau naudojamės valstybės institucijų teikiamomis e. paslaugomis, tačiau interneto galimybes gyventojai galėtų išnaudoti kur kas plačiau”, – sako Informacinės visuomenės plėtros komiteto Vertinimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas.
Vis dar atranda internetą
DESI sudarytojų duomenimis, Lietuvos gyventojai palyginti aktyviai naudojasi interneto paslaugomis – 52,1 balo šioje srityje įvertinta Lietuva yra 13 tarp ES valstybių. Maža to, bendras naudojimosi internetu lygis auga ir siekia 78 proc. Lietuvos gyventojų. Taip pat mažėja gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu. Tokių, tyrėjų teigimu, šalyje dalis – 17 proc. (ES vidurkis – 11 proc.).
„Labiausiai džiugina faktas, kad Lietuvoje mažėja žmonių, kurie teigia niekada nesinaudoję internetu. Žinoma, tai iš dalies susiję su pačiu išmaniųjų technologijų prieinamumu, mobiliojo interneto paplitimu. Tačiau dėmesys skaitmeniniam raštingumui, suvokimas, kad XXI a. be technologijų nė iš vietos, taip pat labai stiprus. Tą patvirtina ir projekto „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ įgyvendinimo metu organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymų šalies bibliotekose statistika – vos per tris mėnesius juose skaitmeninio raštingumo pagrindus įgijo arba žinias pagilino daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių“, – teigia A.Rakauskas.
Labiausiai į akis krenta tai, kad aktyviausiai visoje ES internete skaitome naujienas.
Pasak jo, aktyviausiai į mokymus registruojasi ir dažniausiai juose lankosi vidutinio dydžio miestų ir miestelių vyresnio amžiaus žmonės – būtent ta auditorija, kuriai ne tik padrąsinimo ir žinių, bet ir pagalbos prireikia dažniausiai.
„Infrastruktūra, viešojo interneto prieinamumas šalyje tikrai gerai išplėtotas, tad visi norintys miestų ir miestelių bibliotekose gali ne tik naujų įgūdžių įgyti, bet ir tobulinti jau turimus. Registruotis ir su profesionalių lektorių pagalba skaitmeninio raštingumo mokytis visose šalies bibliotekose bus galime ne vienerius metus, tad labai tikėtina, jog pagal besinaudojančių internetu žmonių skaičių artimiausiuose DESI reitinguose, šoktelsime į viršų“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.
Internete pramogauja ir bendrauja
Kalbant apie internetu besinaudojančiųjų šalies gyventojų įpročius labiausiai į akis krenta tai, kad aktyviausiai visoje ES internete skaitome naujienas.
„Galima sakyti, kad Lietuvos žmonės internetą dažniausiai naudoja naujienoms sužinoti, bei pramogauti ir bendrauti. Net 93 proc. interneto naudotojų (ir tai yra pirma vieta visoje ES) internete skaito būtent naujienas. 84 proc. interneto naudotojų klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ar filmus, taip pat dažniau nei vidutinis europietis jungiasi prie socialinių tinklų. Užimame trečią vietą pagal vaizdo telefonijos naudojimą, o net 76 proc. naudojasi e. bankininkystės paslaugomis“ – interneto naudotojo Lietuvoje portretą piešia A.Rakauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad pagal viešųjų paslaugų prieinamumą internete Lietuva yra 8-a Europoje, kaip ir pagal informacinių technologijų integravimą į verslo procesus, todėl akivaizdu, kad ir gyventojų interneto naudojimo įpročiai laikui bėgant keisis.
„Viešasis sektorius ir verslas turi, ką pasiūlyti – tai matosi ES kontekste. Situacija Lietuvoje nuolat gerėja, tačiau negalime paneigti ir to, kad vis dar egzistuoja dalis gyventojų, kuriems internetas tebėra neatrasta ar dar mažai pažįstama žemė. Planuojame suteikti jiems reikalingų žinių ir tikimės, kad jos taps įgūdžiais, o internetas ne tik pramoga, bet ir būdu daug kasdieniu klausimų išspręsti greičiau bei efektyviau“, – teigia specialistas.
Lyginant kaimyninių šalių kontekste Lietuva DESI indekse atsiduria arčiau lyderių: Estija šiais metais užima 8, Latvija 17, o kaimyninė Lenkija – 25 vietą.
