Žalia šviesa pirmojo palydovo pakilimui į kosmosą uždegta sėkmingai atlikus du paskutinius NASA bandymus. Vienas – NASA saugumo testas (angl. Human Flight Integration Test), kuris patvirtino, kad palydovas nekels pavojaus astronautams nulinės gravitacijos aplinkoje; kitas – mechaninių matavimų testas, kurio metu patikrinta, ar paleidimo metu palydovas niekur neužklius.
„LitSat-1” bus pirmasis, kuris pradės lietuvišką kosminę misiją. Iškart po jo į orbitą bus paleistas ir kitas lietuviškas palydovas „LituanicaSat-1”. Iš viso vietą paleidimo įrenginyje dalijasi penki mažieji palydovai.
Artėjanti misija ypatinga dar vienai valstybei – pirmąjį savo šalies palydovą kartu su Lietuva paleis ir Peru. Mažąjį Peru palydovą „UAPSat“ sukonstravo Alas Peruanas universiteto mokslininkai.
Iš viso gruodžio 15 d. į kosmosą bus pakelti 8 paleidimo įrenginiai su 33 mažaisiais palydovais. Tai bus didžiausias iki šiol kada paleistas mažųjų palydovų skaičius pasaulyje. Kartu su „LitSat-1”, gruodį į kosmosą kils ir pirmasis komercinis mažųjų palydovų projektas. Jį sudaro 27 mažųjų palydovų spiečius, į kuriuos įmontuoti teleskopai bus naudojami Žemės paviršiaus stebėjimui.
„Mažųjų palydovų technologija padarys perversmą palydovų paslaugų rinkoje, nes jie yra pigūs ir skrenda gana arti Žemės. Ši technologija dar tik pradėta vystyti, tad Lietuva yra šio perversmo priešakinėse linijose“, – sakė „Nanoracks“ technikos vadovas Michaelis Johnsonas.
Pakilęs iš raketų skrydžių bazės JAV Valopso saloje, erdvėlaivis „Cygnus” nugabens mažuosius palydovus į Tarptautinę kosminę stotį, o iš ten jie bus etapiškai paleisti į kosminę orbitą.
Pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1” sukonstruotas Kauno technologijos universitete padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui. Juo pirmą kartą iš kosmoso bus ištransliuoti trys tautos išrinkti lietuviški žodžiai. Kokie jie bus, nuspręs patys Lietuvos žmonės, jau dabar siūlantys brangiausius sau ir Lietuvai žodžius projekto „Misija Lituanica 80“ svetainėje.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
