„IT+“ laidos vedėjai Elita Citovičiūtė ir Saulius Jeruslanovas sako, kad kone kasdien galima girdėti milijardierių kalbas apie galimą žmonijos kolonizavimą kosmose. Vieni siūlo keliauti į kosmosą ir sklandyti kosminėje kolonijoje, o turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas jau šį dešimtmetį norėtų išsiųsti žmogų į Marsą. Tai asmeniui kainuotų apie 100 tūkst. dolerių. Tačiau kaip žinoti, ar kolonistai ir astronautai tikrai galės ramiai žingsniuoti Marso paviršiumi?
Prie šiuo metu Marse riedančio marsaeigio „Perseverance“ kūrimo prisidėjusi Simona Liukaitytė-Suszczynska sako, kad šio marsaeigio pagrindinis tikslas – surasti junginius ar molekules, kurios pavojingos žmonėms, ir taip leisti jam sužinoti, ar pirmasis žingsnis Marse nekels pavojaus gyvybei.
„Taip pat yra tikslas surasti kažkada egzistavusią gyvybę, kadangi NASA rimtai ruošiasi žmogaus išsilaipinimui Marse. Jo pavertimas mums gyvenama planeta turėtų susidėti iš kelių žingsnių: pirmiausia reikėtų sukurti atmosferą, kuri apsaugotų nuo kosminių spindulių, ir padaryti taip, kad Marse būtų augalų, kuriančių deguonį. Taip užsisuktų gyvybės ciklas. Jau dabar yra daromi tam tikri bandymai, kai, pavyzdžiui, mokslininkai bando auginti medžius kalnuose ir stebi, kokios yra pačios minimaliausios reikalingos sąlygos“, – aiškina S.Liukaitytė-Suszczynska.
Be to, dėl Marso pavertimo mums tinkama gyventi planeta, kyla nemažai etinių klausimų. Kaip pavyzdį S.Liukaitytė-Suszczynska pateikia – ar mes apskritai turėtume tai daryti?
„Jeigu Marse dabar yra gyvybė, galbūt, pakeitę visą planetos klimatą savo naudai, mes tai gyvybei pakenksime“, – svarsto ji.
Vis garsiau kalbama ir apie sparčiai augantį Lietuvos kosmoso potencialą. Verslas ir mokslas vysto perspektyvias technologijas, o šių metų sausio mėnesį E.Musko kompanija „SpaceX“ paleido į kosmosą raketą su palydovų kroviniais, tarp kurių buvo ir lietuvių įmonės kūrinys.
„Jau nuo 2014 metų Lietuva yra kosmoso valstybė, kai paleidome du pirmuosius palydovus. Nuo to laikotarpio yra paleista dar papildomų palydovų, o šiuo metų jų skrenda apie šešis. Manau, kad jų turime daugiausiai visoje Rytų Europoje. Tikrai drąsiai galime vadintis kosmoso valstybe“, – tikina įmonės „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas Linas Sargautis.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše:
