„SYLOS sistemos pagrindinis tikslas yra pasiekti kuo trumpesnį šviesos impulsą, kuriuo būtų galima matuoti procesus, kurie vyksta tarpmolekuliniuose ir tarpatominiuose lygmenyse. Tai procesai, kurie vyksta labai trumpame laike, tai yra atosekundės“, – pirmadienį Vengrijos ambasadoriaus rezidencijoje pasirašęs sutartį 15min.lt sakė „Eksplos“ vadovas Kęstutis Jasiūnas.
Lazeriai bus gaminami ir surenkami Lietuvoje, o kai kuriuos komponentus „Ekspla“ importuos iš JAV, Prancūzijos ir kitų valstybių.
Pasak K. Jasiūno, viena iš lazerio panaudojimo funkcijų galėtų būti virusų tyrimai – pamatuoti, kaip virusas prisijungia prie DNR molekulės. Lazeris leistų ištirti procesus, kurie vyksta tik trumpą akimirką.
Kartu su „Šviesos konversija“ „Ekspla“ gamins lazerį, kuris bus įrengtas tyrimų centre Vengrijos mieste Segede. 85 proc. daugiau nei 4 mln. eurų kainuosiančio projekto bus finansuojama Europos Sąjungos pinigais. Projektą ketinama pabaigti iki 2017 metų.
Lazeriai bus gaminami ir surenkami Lietuvoje, o kai kuriuos komponentus „Ekspla“ importuos iš JAV, Prancūzijos ir kitų valstybių.
„Eksplos“ ir „Šviesos konversijos“ konsorciumas prisidės prie Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) vystymo. ELI – pirmoji pasaulyje infrastruktūra, kuri leis tirti sąveiką tarp šviesos ir medžiagos aukščiausiu intensyvumu.
„Ekspla“ jau laimėjo vieną šio projekto konkursą – kartu su JAV įmone „National Energetics“ kurs ultradidelio intensyvumo lazerinę sistemą „ELI Beamlines“ Dolní Břežany miestelyje netoli Prahos. Sistemos smailinė galia sieks 10 petavatų. Projekto vertė – beveik 110 mln. litų.
K.Jasiūnas prisimena, kad pateikti paraiškas dalyvauti abiejuose konkursuose nusprendė ne iš karto.
„Kai buvo pasirinkimas, kuriame projekte dalyvauti, buvo abejonių – o jei laimėsime abu konkursus, ką reikės tada daryti? Vėliau nutarėme, kad reikia dalyvauti abiejuose konkursuose ir abu laimėjome. Dabar matome, kad sugebėsime įgyvendinti abu projektus“, – kalbėjo K. Jasiūnas.
