Projekte dalyvauja 23 partneriai iš 7 šalių, kurie ne tik atliks mokslinius tyrimus, bet ir kurs inovacijas įgyvendindami pilotinius projektus – skirtinguose Europos miestuose bus steigiamos žiedinės kūrybinės dirbtuvės (angl. circular fablabs).
Prof. dr. Justina Gineikienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė ir projekto mokslinės dalies vadovė Lietuvoje, teigia, kad vartotojai priimdami sprendimą, kokį daiktą įsigyti, įprastai pirmenybę teikia naujam, o ne naudotam, manydami, jog pastarasis laikui bėgant tapo nevertingu.
„Mes, siekiame suprasti kada naudotas ar perdarytas daiktas gali išlaikyti ar turėti net didesnę vertę, kaip informacija susijusi su ankstesniais savininkais, kilme, įvykiais ar situacijomis gali paveikti mūsų sprendimus“, – pasakoja prof. dr. J.Gineikienė.
Tyrimo metu bus aiškinamasi ne tik kaip ir kokiomis aplinkybėmis informacija apie perdarytą daiktą padidina jo patrauklumą, bet ir kada tam tikri elementai tą patrauklumą bei vertę sumažina.
Šio tyrimo rezultatai galės būti pritaikyti, sprendžiant aktualias socialines ir ekonomines problemas ir skatinant žiedinį vartojimą. Tyrimo duomenys taip pat gali būti naudingi politikos formuotojams, nustatantiems naudotų ar perdarytų produktų ženklinimo reikalavimus. Išsiaiškinus aplinkybes, kada žiedinio vartojimo poreikis išauga, taip pat bus galima kurti efektyvias komunikacines kampanijas, švietimo programas, kurios skatintų tvarią elgseną ir suteiktų bendrąsias gaires, kaip paskatinti gyventojus priimti aplinkai draugiškesnius sprendimus.
Lietuvoje mokslinių inovacijų dalį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai įgyvendins bendradarbiaudami su viena stipriausių elgsenos modeliavimo tyrimų grupe Europoje – KU Leuven universiteto Belgijoje grupe, vadovaujama prof. dr. Siegfried Dewitte.
Žiedinės kūrybinės dirbtuvės skatins gyventojus daiktus persidaryti patiems
„Ilgus metus ekonomikos augimas buvo skatinamas auginant vartojimą, tačiau tai grįžo bumerangu: „imti – gaminti – panaudoti – išmesti“ principas ėmė dusinti planetą atliekomis. Šiandien, kai klimato kaitos problema yra virtusi klimato krize, suprantama, kad būtent žiedinės ekonomikos principų taikymas yra išeitis iš susidariusios situacijos. Būtent žiedinės ekonomikos modelis apima įvairių produktų sąmoningą vartojimą, jų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Dalis verslų jau pradeda taikytis prie žiedinės ekonomikos principų, tačiau esminį proveržį turi atnešti gyventojų sąmoningas gamybos ir vartojimo įpročių keitimas. To siekiama šiuo unikaliu projektu“, – sako prof. dr. J. Gineikienė.
Ketverių metų trukmės projektui „Pop-Machina“ įgyvendinti susitelkė 23 partneriai iš 7 šalių. Per šį laikotarpį planuojama įgyvendinti vartotojų elgsenos tyrimus, išanalizuoti jau veikiančių kūrėjų, kurie iš naudotų daiktų kuria naujus, bendruomenių ekosistemas, galiausiai – įgalinti jas veikti aktyviau ir plėtotis. Pilotiniai projektai bus įgyvendinami septyniuose skirtingų šalių miestuose. Įgyvendinant pilotinius projektus, bus steigiamos žiedinės kūrybinės dirbtuvės, gyventojai skatinami kurti įvairius žiedinius produktus, suteikiant jiems galimybę naudotis įvairia įranga (pvz., 3D spausdintuvais, lazerinėmis pjaustymo staklėmis, t. t.) ir tarpusavyje dalinantis žiniomis.
