Tai suprasdama ir siekdama ES valstybėms narėms padėti išlaikyti konkurencingumą tarptautinėje arenoje, Europos Komisija nuo 2014 metų rengia skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitas, padedančias kiekvienai bloko šaliai nustatyti prioritetines technologinio tobulėjimo sritis. Neseniai paskelbtame 2021 metų dokumente užfiksuota, kad Lietuvai pavyko padaryti pažangą technologijų integravimo srityje.
Tarp dirbtinio intelekto diegimo lyderių
Šiemet Europos Komija pakoregavo DESI skaičiavimo metodiką, labiau atsižvelgdama į tai, kas artimiausiais metais darys poveikį ES skaitmeninei transformacijai – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bei skaitmeninio dešimtmečio kelrodį. Naujoje vertinimo sistemoje labai svarbų vaidmenį vaidina tai, kaip šalies verslui sekasi vykdyti skaitmeninę transformaciją. 2021 metų DESI ataskaitoje mūsų šalis įvardijama tarp šios srities lyderių.
„Lietuva skaitmeninių technologijų integravimo srityje užima 12-ą vietą ir ES vidurkį viršija pagal dirbtinio intelekto (DI) diegimo, IRT darniai aplinkai, internetu prekiaujančių mažų ir vidutinių įmonių bei dalijimosi informacija elektroninėmis priemonėmis rodiklius. Sėkmė šiose kategorijose padėjo Lietuvai aplenkti netgi didžiąsias Europos ekonomikas – Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją“ – ataskaitą pakomentavo Kennethas Fredriksenas, „Huawei“ vykdantysis viceprezidentas Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos regione.
Vis dėlto specialistas labiausiai linkęs akcentuoti tai, jog DI diegimo srityje Lietuva nusileidžia tik Čekijai ir Austrijai – net 34 proc. įmonių Lietuvoje savo veikloje naudoja du ar daugiau DI sprendimus, o daugiausia šių bendrovių yra iš informacinių technologijų, sveikatos apsaugos ir vandentiekio bei energetikos sektorių. Tai rodo, jog mūsų šalies verslas jau spėjo įsitikinti DI suteikiamais veiklos efektyvumo gerinimu, naujomis galimybėmis plėtoti verslo modelį, geresniu klientų aptarnavimu bei kitais privalumais.
Tam tikrose srityse vis dar atsiliekame
Nors Lietuva reikšmingai viršija skaitmeninių technologijų integravimo vidurkį ES šalyse, keletu aspektų ji vis dar pastebimai atsilieka nuo lyderių. Tarp šių sričių patenka debesijos kompiuterijos sprendimų taikymas ir 5G plėtra – vieni svarbiausių verslo skaitmenizacijos elementų.
ES Skaitmeninio dešimtmečio kelrodyje nurodytas tikslas, kad iki 2030 metų daugiau, nei 75 proc., ES kompanijų naudotų debesijos kompiuterijos sprendimus, verslui suteikiančius daugiau lankstumo, atpiginančius skaitmenines paslaugas, gerinančius jų kokybę bei plėtrą.
Deja, šiuo metu Lietuva nuo iškelto tikslo atsilieka daugiau, nei trigubai. Kita vertus, mūsų šalies rezultatas tik keliais procentais mažesnis už ES vidurkį, kas rodo, jog debesijos kompiuterijos diegimo iššūkių patiria didelė dalis regiono valstybių. Kur kas labiau nuo ES vidurkio dėl sunkumų derinant ryšio spektrus su kaimynais Lietuva atsilieka 5G ryšio padengties ir aprėpties apgyvendintose vietovėse kategorijose, kurios atitinkamai siekia tik 5 ir 0 proc.
Visgi, nepaisant kol kas lūkesčių nepateisinančių statistinių rezultatų, Kennethas Fredriksenas išlieka optimistiškas dėl ambicingų ES ir Lietuvos skaitmenizacijos planų: „Europos skaitmeninė transformacija jau yra visiškai įsibėgėjusi ir „Huawei“ yra šio proceso dalis.
Būdami pirmaujančiu IRT sprendimų gamintoju, esame tokioje strateginėje pozicijoje, kad galime padėti Europai maksimaliai išnaudoti technologijų suteikiamas galimybes. Investuodama, diegdama naujoves ir bendradarbiaudama, „Huawei“ siekia prisidėti prie vieningos ir stiprios Europos kūrimo. Naujų produktų ir paslaugų, reikalingų bendros skaitmeninės rinkos ir ES tikslų įgyvendinimui, įskaitant 5G, daiktų internetą, skaitmeninę saugą ir IRT įgūdžių tobulinimą, kūrimas yra pagrindinis mūsų darbo tikslas Europoje.“
