Lietuvos sociologas: „Facebook“ naudojimas kelia tam tikrų pavojų

Lietuvoje socialiniu tinklu „Facebook“ naudojasi per 1,4 mln. interneto vartotojų, 1,1 mln. yra aktyvūs. Socialinių tinklų žinovai sako, kad šis socialinis tinklas dar kurį laiką bus svarbus mūsų gyvenimo palydovas. Sociologo Antano Kairio teigimu, „Facebook“ yra patogus daugeliu aspektų, tačiau jis kelia ir tam tikrų pavojų.
Ne viskas gerai, kas yra „Facebook“
Ne viskas gerai, kas yra „Facebook“ / Vida Press nuotr.

Agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas teigia, kad socialinis tinklas „Facebook“ Lietuvoje yra absoliutus lyderis, turintis daugiau nei 1,4 mln. registruotų vartotojų, iš kurių daugiau nei 1,1 mln. prisijungia bent kartą per mėnesį.

Tuo metu Estijoje ir Latvijoje šiuo socialiniu tinklu naudojasi po 600 tūkst. žmonių.

„Mes turime daug didesnę rinką nei Latvija ir Estija. Be to, lietuviai yra aktyvesni ir žingeidesni „Facebook“ vartotojai. Vos pradėję naudoti šį socialinį tinklą tapome jam ištikimi. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje nemažai žmonių naudojasi ir „Twitter“. Pas mus pastarasis socialinis tinklas apskritai nenaudojamas.

Arijus Žakas
Arijus Žakas

Mano asmenine nuomone, taip yra dėl to, kad atsiradus „Facebook“ mes pradėjome naudoti jį. „Twitter“ tuo metu išgyveno piką visame pasaulyje, tačiau, pradėję naudoti „Facebook“, mes neturėjome noro naudoti dar vieną socialinį tinklą. Be to, „Twitter“ turi tam tikrą specifiką – reikia žmonių, kuriuos norėtume sekti, ir mums reikia pakankamo jų kiekio, o jų tiek daug nėra“, – LRT.lt komentavo A.Žakas.

Socialinių tinklų žinovo teigimu, socialinis tinklas „Google+“ taip pat bandė užkariauti vartotojų širdis, tačiau šis tinklas esą pats nelabai suprato, ką daro: „Jis nelabai prigijo ir nėra aktyviai naudojamas. Dideliais žingsniais auga „Instagram“ – spėjama, kad Lietuvoje šis socialinis tinklas gali turėti apie pusę milijono vartotojų. Lietuvoje pakankamai populiarus ir „LinkedIn“ – turime apie 300 tūkst. vartotojų. Vis dėlto tai labiau profesionalių duomenų bazė, bet tai pradeda panašėti į socialinį tinklą.“

Pasak A.Žako, auga ir socialinis tinklas „Snapchat“, dėl kurio iš proto eina paaugliai. Apie jį esą kol kas pateikiama mažai statistikos.

„Dabar jie turi viešą akcijų pardavimą. Žadėta, kad po jo bus sukurta reklaminė platforma ir startuos statistika. Bet jei paklaustumėte vaikų nuo 8 iki 17 metų, koks socialinis tinklas yra populiariausias, kurį naudojate, jie pasakytų, kad tai „Snapchat“, – tikina agentūros „Socialus marketingas“ vadovas.

„Facebook“ tendencijos pasaulyje

A.Žakas sako, kad dabar „Facebook“ vartotojų skaičius auga iš lėto, tačiau vis ilgėja jame praleidžiamas laikas. Per pastaruosius metus jame praleidžiamas laikas padvigubėjo.

„Skaičiuojama, kad tinkle „Facebook“ [per dieną] vienas vartotojas praleidžia apie 50 minučių. Per mėnesį susidaro 25 valandos – daugiau nei viena para mūsų gyvenimo. Maždaug prieš metus [per dieną] praleidžiamas laikas buvo 20–25 minutės. Tai tampa nebe socialiniu tinklu, o neatskiriama gyvenimo dalimi. Šiame tinkle mes sužinome naujienas, stebime aplinką, žinome, kaip sekasi mūsų artimiesiems ir draugams. Mes socializuojamės, bendraujame ir palaikome santykius“, – LRT.lt kalbėjo A.Žakas.

A.Žakas sako, kad dabar „Facebook“ vartotojų skaičius auga iš lėto, tačiau vis ilgėja jame praleidžiamas laikas. Per pastaruosius metus jame praleidžiamas laikas padvigubėjo.

Socialinių tinklų žinovo teigimu, Lietuvoje besinaudojančių „Facebook“ vartotojų įpročiai beveik nesiskiria nuo kitų pasaulio šalių. Aiškesnė tendencija – paaugliai turi „Facebook“, tačiau bendravimui naudoja kitas platformas. Tuo metu sparčiai auga 45 metų ir vyresnių vartotojų grupė.

„Jie atranda šį tinklą, nori sekti, kaip sekasi jų vaikams. Jie čia bendrauja, seka naujienas. Iš pradžių šis tinklas buvo skirtas studentams, vėliau juo pradėjo naudotis paaugliai, o dabar aktyviai jungiasi vyresni žmonės. Per pastaruosius metus Lietuvoje auditorija, kuriai yra 45–50 metų, padvigubėjo“, – pridūrė A.Žakas.

Agentūros „Socialus marketingas“ vadovas prognozuoja, kad artimiausius kelerius metus dar tikrai aktyviai naudosimės „Facebook“. „Šio socialinio tinklo įkūrėjas Markas Zuckerbergas per savo konferencijas pažymi, kad trumpalaikis tikslas – piešti 5 metų perspektyvą, o ilgalaikis – 20 metų. Jis žino, ką nori padaryti ir kaip viskas tuomet atrodys. Spėju, kad planai yra gerokai didesni, nei mes galime įsivaizduoti. Bandymų sukurti alternatyvą šiam socialiniam tinklui atsiranda nuolat, tačiau kai turi tokio galingumo mašiną, kuri važiuoja visiškai nestabdoma, sunku, kad kažkas galėtų ją pakeisti“, – LRT.lt dėstė A.Žakas.

Pavojingas per gilus įsitraukimas

VU Filosofijos fakulteto docentas daktaras Antanas Kairys sako, kad „Facebook“ tapo patogesniu tam tikriems poreikiams tenkinti nei kiti būdai.

„Kai mes kalbame apie „Facebook“, reikia turėti omenyje, kad tai – tam tikra paslauga, kuri konkuruoja su kitomis. Tai – tam tikras laisvalaikio leidimo būdas, kuris konkuruoja su kitais. Darbo būdas, kuris konkuruoja su kitais darbinių reikalų tvarkymo būdais. Tai, kad žmonės daugiau laiko praleidžia „Facebook“, reiškia, kad jie mažiau žiūri televizorių ar geria kavą su draugais“, – LRT.lt komentavo A.Kairys.

Pasak sociologo, vienas žmogus per 50 minučių gali peržiūrėti naujienas ar kačiukų nuotraukas, o kitas sugeba suderinti tris susitikimus ir išspręsti du darbinius reikalus.

„Turime pripažinti, kad „Facebook“ – patogus daugeliu aspektų. Gali stebėti svarbių žmonių įvykius, bendrauti, skelbti tai, kas tau aktualu. Be to, vis daugiau atsiranda darbinių ar laisvalaikio grupių, kur sprendžiami aktualūs klausimai“, – sakė A.Kairys.

Tuo metu vyresni žmonės įsitraukia į socialinius tinklus norėdami bendrauti su vaikais ar anūkais arba paskatinti smalsumo.

VU Filosofijos fakulteto docento teigimu, tai, ką paaukojome dėl „Facebook“, suprasime po dešimtmečio.

„Dabar yra visuotinė skvarba į šį socialinį tinklą. Turi pasikeisti karta, kad galėtume įvertinti socialinių tinklų poveikį. „Facebook“ kelia ir tam tikrų pavojų, pradedant nuo per didelio įsitraukimo ir pataloginio naudojimo. Įsivyrauja greitas ir isteriškas laiko leidimas – tarsi niekur nespėjam, visur visko vyksta.

Ką daro informacinės technologijos? Ne tik „Facebook“, bet ir elektroniniai paštai, kurie dabar ateina mums į kišenę, procesą, kuris anksčiau buvo lėtas ir nuoseklus, kai atsisėdi, darai ir padarai, dabar nutraukia šimtus kartų. Įdomioji dalis yra ta, kaip mes išmoksime gyventi tokiame pasaulyje, kur viskas tarsi lekia ir vyksta milijonai įvykių aplink“, – LRT.lt kalbėjo sociologas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų