Parašęs begalę straipsnių ir dalyvavęs nesuskaičiuojamose praktinėse konferencijose, profesorius siūlo labiau rūpintis, kad mūsų aplinka būtų geriau pritaikyta robotams, kurie realiai gali palengvinti visų mūsų gyvenimus. Tuomet robotikos inovacijos Lietuvoje galės spartėti dideliais tempais.
Lietuva, būdama maža šalimi, gali itin greitai prisitaikyti prie technologijų pasaulio naujovių.
Tiesa, robotų revoliucijos Lietuvoje dar teks palaukti, tačiau sakoma, kad kiekviena moneta turi dvi puses. Lietuva, būdama maža šalimi, gali itin greitai prisitaikyti prie technologijų pasaulio naujovių.
Plačiajuostis internetas – geriausias pavyzdys: Lietuvai ilgą laiką atsilikus nuo pažangiausių pasaulio valstybių, mūsų šalyje buvo nuspręsta nebediegti tarpinių technologijų, o investuoti tik į naujausias, didžiausią perspektyvą turinčias šviesolaidžio ryšio technologijas.
Būtent todėl per keletą metų Lietuva tapo pasauline spartaus interneto lydere. Robotikos srityje, pasak profesoriaus, galėtų nutikti kažkas panašaus.
Investicija, kuri atsiperka greitai
„Kol kas mūsų verslas daugiausiai investuoja į antrinės rinkos robotus, kurie yra panaudoti, pigesni, tačiau puikiai gali atlikti jiems pavedamas užduotis. Verslas jau pradeda suprasti, kad investicija į modernų robotą tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti „brangi“. Paskaičiavus paaiškėja, kad investicija į robotizuotą darbo vietą gali atsipirkti jau per metus!” - pasakoja profesorius.
Paskaičiavus paaiškėja, kad investicija į robotizuotą darbo vietą gali atsipirkti jau per metus.
Profesorius pateikia labai paprastą skaičiavimą: standartinis naujos kartos ar nedaug padėvėtas ir atnaujintas robotas gali kainuoti 40-60 tūkst. eurų. Jo darbo laikas gali siekti apie 20 m. ir jis gali dirbti 3 pamainomis – visą parą be sustojimo.
Tuo tarpu analogiškam darbui pasamdžius 3 specialistus ir mokant jiems minimalų atlyginimą po 1000 eurų (įskaitant mokesčius), gauname, kad 40 tūkst. eurų kainuojantis robotas verslui atsipirks per 13 mėn., nes būtent tiek laiko pakaktų 40 tūkst. eurų mokėti algas trims specialistams.
„Tai yra labai puiki investicija. Tiesa, ne visur tokios sąlygos yra ir ne visur robotų darbas pritaikomas, net ir laba automatizuotose gamybos įmonėse. Ir tam, kad verslas galėtų pritaikyti robotus savo kasdienėje veikloje, verslui reikia paramos ir žinių, supratimo, kaip tą robotą įmanoma efektyviausiai panaudoti“, - pastebi profesorius.
Lietuvos verslas, pabrėžia profesorius, vis dar per menkai investuoja į robotų pritaikymą. Yra įmonių, bet jų nėra daug. „Vilniaus baldus“ būtų galima įvardinti kaip vieną aktyviau robotus naudojančių pramonės įmonių, tačiau Lietuvoje robotų įdarbinimo situacija yra dėl neišvystytos masinės gamybos
„Manau, kad Lietuvoje atsiradus didesniems gamintojams, robotų kiekis gerokai padidės, ypač kai bus gaminami masinio panaudojimo gaminiai“, - priduria profesorius.
Robotų aptarnavimas – nauja ir perspektyvi niša
Antras dalykas, su kuo labiausiai susiduria verslas Lietuvoje – trūksta robotų priežiūros profesionalų ir priežiūros infrastruktūros, kuri leistų verslui lengvai prisitaikyti robotus neįdarbinant brangių robotikos specialistų, o jų paslaugas perkant ar nuomojant. Roboto priežiūrai pakanka tik kelių valandų per mėnesį, tad samdyti brangiai apmokamą specialistą pilnai darbo dienai yra neefektyvu.
Taigi, Lietuvoje jau ateinančiais metais būtina kurti infrastruktūrą, kuri padėtų verslui geriau išnaudoti robotų teikiamas galimybes: paslaugų centrus, kur bet kuris verslas galėtų kreiptis ir operatyviai sulaukti robotikos specialistų konsultacijų, pagalbos sugedus ar keičiant robotų komponentus, kitaip juos aptarnaujant.
„Juk kai robotas sugenda, verslas tikisi pagalbos ne per dvi dienas, kaip yra dabar, o per 20 minučių. Gamintojas negali sau leisti laukti dvi dienas, kai stoja gamyba“, - dėsto prof. dr. Vytautas Bučinskas.
Robotizacijos mados
Šiandien robotikos tyrimai ir vystymas Lietuvoje nukreiptas dvejomis palyginti nišinėmis kryptimis: vaizdo atpažinimo ir roboto trajektorijos planavimo srityje, taip pat vystant jutiklius ir jų pritaikymo sistemas.
„Lietuvoje gana sėkmingai susitelkta į tam tikrų robotikos sričių, jų funkcijų vystymą. Pačių robotų Lietuvoje negaminame, tai jau yra didelių pasaulinių gamintojų veiklos sritis. Jie turi gerai išvystytas robotų platformas ir jas mūsų verslas tiesiog naudoja, pritaiko savo poreikiams.
O štai mūsų kaimynai lenkai jau turi specialų institutą, kuriame yra gaminami robotai, skirti karo pramonei, policijos pramonei, gelbėjimo darbams”, - pasakoja profesorius.
Sėkmingiausios robotizacijos pavyzdys šiuolaikinėje post-industrinėje visuomenėje – automobilių pramonė, kur absoliučiai didžioji dalis kėbulo surinkimo, virinimo ir dažymo procesų jau dešimtmečius atliekami tik robotų.
Pasak V. Bučinsko, 2018 m. Lietuvoje sulauksime aktyvesnio robotizuotų sandėlių išplitimo. Tai tokie sandėliai, kuriuose įmanoma padėti ar paimti daiktą iš bet kurios lentynos pagal terminalo komandą, be žmogaus įsikišimo. Tokius sandėlius jau seniai naudoja pasauliniai prekybos milžinai, kaip antai „Amazon“ ar „Alibaba“.
Profesorius įsitikinęs, kad ir Lietuvoje ateinančiais metais bus sulaukta didelių sprendimų robotizuotų sandėlių segmente.
Ne mažesnių robotikos skvarbos tendencijų sulaukiame ir medicinos sektoriuje. Neseniai Kaune pradėjo veikti vienintelė Baltijos šalyse visiškai robotizuota laboratorija. Iki šiol laboratorijoje dirbusius du robotus su analizatoriais pakeitė inovatyvi robotų ir automatinių analizatorių linija, į vieną ciklą sujungusi daugelį procesų.
Biotechnologijų pramonė – dar viena sritis, kur robotai jau ne pirmus metu atlieka aukštos precizikos reikalaujančius rutininius darbus.
Siūlo Lietuvoje robotizuoti ir žemės ūkį
Robotikos mokslų profesorius siūlo Lietuvos verslui neaplenkti ir tokių palyginti mažai robotizuotų sričių, kaip žemės ūkio produktų perdirbimas, darbas šiltnamiuose ar darbas tokiose mažai produktyviose srityse, kaip antrinių žaliavų perrinkimas.
„Norėčiau, kad mūsų verslininkų akys būtų nukreiptos ta kryptimi, nes būtent ten, kur kuriant paslaugą ar produktą vis dar naudojama labai daug rankų darbo, iš tikrųjų yra labai didelis potencialas.
Būtent tokiose srityse robotų pritaikymas gali gana stipriai padidinti verslo sukuriamą pridėtinę vertę ir tokių procesų robotizavimas turėtų didelę perspektyvą”, - dėsto profesorius.
Verslui labiausiai reikėtų stengtis robotizuoti tas veiklos sritis, kurių vertės kūrimo grandinėje didelę dalį sudaro žmogaus darbo užmokestis.
Pasak profesoriaus, verslui labiausiai reikėtų stengtis robotizuoti tas veiklos sritis, kurių vertės kūrimo grandinėje didelę dalį sudaro žmogaus darbo užmokestis, pvz.: prekių ir produktų nurinkimas nuo konvejerio, išskirstymas į dėžes. Lietuvoje toks žemos pridėtinės vertės darbas yra dar labai paplitęs reiškinys – nuo prekybos įmonių iki logistikos, sandėliavimo, pašto paslaugų, maitinimo sektoriaus ir t.t.
Tiesa, profesorius atkreipia dėmesį, kad yra ir teigiamų pavyzdžių tame pačiame žemės ūkyje – jau seniai didesniuose ūkiuose niekas karvių nebemelžia rankomis, o tai atlieka karvių melžimo robotai. Profesorius mini ir miestuose smarkiai populiarėjančius paštomatus, kurie taip pat susiję su tam tikra procesų ir darbo automatizavimo, robotizavimo sritimi.
Miestai ir namai – patogesni robotams?
VGTU profesorius V. Bučinskas atkreipia dėmesį, kad ypatingai Lietuvoje dar dažnai pasitaiko labai paprastų, bet iš esmės darbo mechanizaciją ir robotizaciją stabdančių aplinkybių. Geras pavyzdys – miestuose, pėsčiųjų ir transporto judėjimo zonose netikslingai įrengiamos kliūtys – įvairūs laipteliai, kreivi šaligatviai, barjerai ir pan.
„Mane vis dar stebina, kai pamatau kelis laiptelius vidury šaligatvio. Kodėl jie nekeičiami lygiu paviršiumi? Juk jei reikia valyti sniegą arba šluoti lapus, tai iš karto kuria problemas, panaudojant automatines valymo sistemas, robotus. Turėdami tiek kliūčių, privalome tas vietas valyti rankomis ir vėl gauname atvirkštinį efektą – ten, kur turėtų dirbti robotai, nesudarome tam tinkamų sąlygų.
Tokios nereikšmingos smulkmenos iš tiesų stabdo miestų modernėjimą, robotizacijos paplitimą, kartu ir mūsų gyvenamosios erdvės modernėjimą. Bet mes privalėsime keistis, kaip automobilis per kelis dešimtmečius iš esmės pakeitė miestus – atsirado tiesios gatvės, daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, iki automobilio žmogui viso to kaip ir nereikėjo“, - ateinančias robotizacijos eros nuotaikas atskleidžia VGTU profesorius.
Automatizacija, robotizacija ir nuolatinis mūsų gyvenimo tobulinimas reikalauja ir mūsų gyvenamosios aplinkos pakeitimo, o šis procesas nėra labai greitas. Tad viešasis sektorius, mokslas ir verslas turi jau 2018 m. artimiau bendradarbiauti ir jau dabar galvoti, kaip kurti tokią gyvenamąją aplinką, kurioje būtų patogu ne tik žmonėms, bet ir mūsų geriausiems ateities talkininkams – robotams.
Ketvirtoji pramonės revoliucija pasiekė Lietuvą
Ketvirtoji pramonės revoliucija, vadinama „Industry 4“, neišvengiamai pasiekė ir Lietuvą. Anot K. Šetkaus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus, verslui ir pramonei būtina kalbėti apie gamybos automatizaciją ir skaitmenizavimą.
Lietuva jau juda šia kryptimi, pažangiausios įmonės imasi iniciatyvos ir diegia gamyboje robotizuotus sprendimus. Tačiau svarbu, kad ne tik diegtumėme ir taikytumėme savo veikloje šiuos sprendimus, bet ir taptumėme patys naujų technologijų ir inovacijų kūrėjais.
„Turime pradėti nuo švietimo ir moksleivių bei studentų. Reikia ugdyti technologinius, inžinerinius gebėjimus bei susidomėjimą šia sritimi. Ateityje labai trūks robotikos specialistų Lietuvoje, nes verslo ir pramonės robotizacija neišvengiama.
Todėl būtina užsiauginti tokius specialistus, kurie turi puikius skaitmeninius ir technologinius įgūdžius. Lietuvoje jau atsiranda taip vadinami „meikerių“ judėjimai ir specialios jiems skirtos erdvės – kūrybinės dirbtuvės, kuriose jie gali konstruoti, kurti. Ne paslaptis, kad didieji pasaulio novatoriai, kaip S. Jobs, ir kiti žinomi išradėjai savo veiklą pradėjo garažuose“, - sako K. Šetkus.
MITA direktorius K. Šetkus taip pat pabrėžė, kad labai svarbus verslo ir mokslo bendradarbiavimas kuriant robotikos inovacijas. Tiek VGTU, tiek ir kiti universitetai jau eina šia kryptimi.
K. Šetkus taip pat pabrėžė, kad labai svarbus verslo ir mokslo bendradarbiavimas kuriant robotikos inovacijas.
Pavyzdžiui, inovatyvių nuotekų valymo įrengimų gamybos kompanijai „Traidenis“ VGTU mokslininkai atliko galimybių studiją apie naudojamos robototechninės sistemos ir technologinės įrangos diegimą. Jie taip pat suprogramavo trimačių (3D) formų gamybai skirtą robotinę ranką. Gamyboje pritaikyta didelio mastelio gaminių prototipus apdorojanti robotinė ranka leidžia sudėtingas technologines operacijas atlikti tiksliau ir greičiau nei tai galėtų atlikti žmogus.
Pagrindinės robotų panaudojimo sritys:
- Elektronikos pramonė;
- Automobilių pramonė;
- Kalnakasyba;
- Prekybos ir logistikos įmonės;
- Pakavimo pramonė.
Valstybės, kuriose daugiausiai įdarbinta robotų:
- Pietų Korėja
- Japonija
- Vokietija
