Šiuo metu Lietuvoje yra 84 žaidimo kūrimo įmonės, o su Lietuvoje įsteigtomis užsienio įmonėmis ir prie žaidimo kūrimo prisidedančiais paslaugų teikėjais šis skaičius siekia 103. Apklausos duomenys parodė, kad 50 proc. įmonių padidino darbų apimtis, 29 proc. jų nepakeitė, o 21 proc. sumažino. 54 proc. įmonių savo veikloje nejaučia recesijos požymių, 46 proc. jaučia.
Pasak LŽKA valdybos pirmininko Ryčio Jadzevičiaus, kad žaidimų industrija įprastai yra atspari recesijai, tačiau dalis įmonių su ja susiduria dėl vis augančios konkurencijos.
„Įmonės, kurios turi gerai išdirbtą verslo modelį, savo stiprią intelektualinę nuosavybę ir bent vieną produktą, kuris sugeba padengti visos įmonės investicijas ar ilgalaikius kontraktus – jos bus linkusios labiau nejausti recesijos. O ta pusė, kuri jaučia recesiją, tai yra įmonės, kurios ieško investicijų, leidėjų arba dirbą pagal užsakomuosius projektus. Per pastaruosius metus užsakomųjų projektų sumažėjo ir reikšmingai padidėjo konkurencija“, – sako R.Jadzevičius.
41 proc. respondentų prognozuoja, kad 2023 metų įmonės finansinės veiklos rezultatai išliks stabilūs, tačiau 17 proc. įmonių prognozuoja netgi didesnį nei 50 proc. augimą. 54 proc. apklaustų įmonių planuoja finansinių rezultatų augimą 2024 metais. Nepaisant to, darbuotojų skaičių pernai padidino tik 29 proc. įmonių. 54 proc. apklaustųjų ketina tai daryti šiais metais, o 37,5 proc. įmonių gali pasiūlyti 10-30 proc. didesnį atlyginimą nei anksčiau.
R.Jadzevičius teigia, kad 25 proc. įmonių, kurios pernai netgi sumažino darbuotojų skaičių, tai padarė dėl taupymo, recesijos pojūčio ir mažėjančių pajamų. Darbuotojų skaičių didina tik tos įmonės, kurios nori būti konkurencingos pasaulinėje rinkoje, stiprinti savo prekės ženklą, produktus ir žaidimus. Vis dėlto sunkumų prisitraukiant naujus darbuotojus turi ir šios įmonės.
„Sunkumus sukelia aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Be to, šiame sektoriuje darbuotojai nėra linkę dažnai keisti darbus. Dažnu atveju darbuotojai įmonėje išdirba bent 4-6 metus. Kiek trumpiau mobiliųjų žaidimų studijose. Esmė tame, kad dauguma atėję į šią industriją jaučia savirealizaciją ir malonumą kurti žaidimus, todėl jie retai keičia savo darbo vietas“, – sako LŽKA valdybos pirmininkas.
Vis dėlto apklausa parodė ir daugiau žaidimų kūrėjų industrijos Lietuvoje iššūkių. Apklausos rezultatus apžvelgęs R.Jadzevičius akcentuoja atsainų valstybės požiūrį ir investicijų trūkumą.
„Bene pagrindinis iššūkis yra didelis talentų ir darbuotojų trūkumas ateityje, jeigu šią dieną nebus sprendžiamos švietimo problemos. Apklaustos įmonės kaip svarbius iššūkius įvardina ir investicijų ir pasaulinių kompanijų trūkumą, nes tai padėtų dar greičiau auginti mūsų industriją. Lyginant su dauguma Europos šalių, Lietuva neinvestuoja į žaidimų industriją, nėra programų ar lengvatų mažoms, augančioms kompanijoms. 2022 metais žaidimų industrija siekė 308 milijonus eurų pajamų – visa tai užauginta pačių įmonių darbu.“
R.Jadzevičius prognozuoja tolesnį spartų Lietuvos žaidimų kūrėjų industrijos augimą ateityje: „Iki 2030 metų Lietuvos žaidimų industrija tikrai peržengs 1 milijardo eurų pajamų ribą. Turėtų būti sukurtas bent vienas gerai žinomas žaidimas, gal dar ne kaip lenkų kurtas žaidimas „Witcher 3“, tačiau estų sukurto žaidimo „Disco Elysium“ lygį tikrai galėtume pasiekti.“
Nors apgailestauja, kad 71 proc. apklaustų įmonių kol kas nustumia tvarumo tikslus į šalį, R.Jadzevičius neabejoja, jog ateityje tam bus skiriamas didesnis dėmesys.
„Dėl daugybės globalinių ir geopolitinių veiksnių tvarumas yra nustumiamas į antrą ar trečią planą. Drįščiau teigti, kad pagerėjus geopolitinei ir ekonominei situacijai įmonės skirs didesnį dėmesį į tvarumą“, – sako R.Jadzevičius.
„Mūsų industrija yra nuolat auganti, net sunkmečiu, bet čia nėra jos didžiausias grožis. Dauguma žmonių pasirenka šią industrą dėl pomėgio žaidimams, bet pasilieka, dėl žaidimų industrijos draugiškumo, šviesos. Tai bene geriausia industrija pasaulyje ir jos nekeisčiau į jokią kitą“, – pokalbio pabaigoje taria pašnekovas.
