Baigiantis vasarai, Lietuvos žaidimų industrijoje ir vėl netruko naujienų. Tradiciškai, savo apžvalgą pradėsiu nuo didžiųjų vardų.
DOOM kūrėjai nusitempė „Game Insight“ į teismą
JAV bendrovė „id Software“ kreipėsi į teismą siekdama blokuoti „Gods of Boom“ prekės ženklo registraciją. Legendinių žaidimų „Doom“ ir „Quake“ kūrėjai pateikė prieštaravimus motyvuodami tuo, kad dėl vizualių panašumų „Gods of Boom“ galima būtų supainioti ar sutrikdyti ilgamečius „Doom“ fanus.
Jei sekate žaidimų pasaulio naujienas, ko gero žinote, kad „id Software“ valdanti korporacija „Zenimax“, liaudiškai šnekant turi rūsį, kuriame badu marina teisininkus. Ši legenda žmonėse gimė dėl ypač agresyvaus „Zenimax“ elgesio ginant savo prekės ženklus, o daugiausiai triukšmo sukėlė pastarųjų metų teisiniai aiškinimaisi su „Facebook“ dėl su „Oculus Rift“ susijusios kodo vagystės. Tą ieškinį „Zenimax“ laimėjo, prisiteisė pusę milijardo dolerių, tačiau po „Facebook“ apeliacijos abi korporacijos susitarė už uždarų durų.
Kitas plataus atgarsio sulaukęs procesas panašus ir į dabar aptariamą – kai „Zenimax“ blokavo „Minecraft“ kūrėjo, Markuso „Notch“ Perssono, bandymą registruoti prekinį ženklą „Scrolls“, motyvuodama tuo, kad toks prekinis ženklas kelia tiesioginį pavojų „The Elder Scrolls“ serijai. Notch‘as siūlė korporacijai aiškintis žaidžiant „Quake“, tačiau finale ir šis ginčas buvo išspręstas už uždarų durų, po ko Notch‘as išsaugojo savo žaidimo pavadinimą, tačiau su ribotomis teisėmis į jo prekės ženklą.
„Game Insight“ atsisakė komentuoti šį įvykį, tačiau spėčiau, kad ir šiuo atveju susitarimas už uždarų durų būtų priimtiniausias kelias abiem ginče dalyvaujančioms pusėm. Visų pirma dėl to, kad kūrėjai jau kuris laikas eksperimentuoja su savo žaidimo pavadinimu ir logotipu. Ši, 2017-aisiais išmaniems įrenginiams išleista daugelio žaidėjų šaudyklė tapo tikru studijos flagmanu, yra išversta į 14 kalbų ir turi per 50 milijonų žaidėjų visame pasaulyje. Tiesa anuomet žaidimas vadinosi „Guns of Boom“, bet dar pernai metų lapkritį buvo pakeistas į „Gods of Boom“.
Kūrėjai šį pokytį grindė noru nukreipti dėmesį nuo smurto į sveiką ir azartišką varžymąsi, kas vertinant išmaniųjų įrenginių auditoriją yra logiškas žingsnis. Ir nors pirmoje logotipo versijoje žodis BOOM buvo išties panašus į DOOM, šiuo metu naudojamas jau kitoks – užrašytas vienodo dydžio raidėmis. Jei „IdSoftware“ pavyktų blokuoti prekės ženklo naudojimą nepaisant visų jau įgyvendintų pokyčių, Lietuvos kūrėjai turėtų daug gražaus darbo šalindami senas logotipo versijas iš socialinių tinklų, vaizdo transliacijos platformų ir panašiai, kur šiuo metu vyrauja visi įmanomi žaidimo logotipo variantai. Būtent dėl to ir spėju, kad ginčą bus siekiama spręsti taikos sutartimi, ypač turint galvoje, kad kaitaliodama žaidimo logotipą, Lietuvos bendrovė jau pademonstravo gerą valią.
„Human Fall Flat“ – visi lietuviško raganiaus požymiai
Praėjusį mėnesį rašiau, kad „Human Fall Flat“ kūrėjas siekia įsteigti naują žaidimų studiją, kurioje būtų kuriami fiziką išnaudojantys žaidimai. Plačiau apie tai, ko gero, dar rašysiu rudeniui įsibėgėjus, tačiau laukiant vienų naujienų, mus pasiekė kitos. Viena jų – apie „Human Fall Flat“ startą Kinijoje. Žinia, Kinija šiuo metu yra viena didžiausių rinkų žaidimų kūrėjams, kuriai dydžiu prilygsta vienintelė JAV, tačiau norint išleisti žaidimą Kinijoje būtina gauti vietinių agentūrų palaiminimą. Rugpjūčio mėnesį kinų spaudos ir leidybos administracija patvirtino 26 vakarietiškus žaidimus, kuriuos bus leista platinti Kinijoje, tarp jų ir „Human: Fall Flat“ kurio leidyba rūpinsis „XD Network“.
Kita su šiuo žaidimu susijusi žinia atskriejo iš Japonijos, kur tiek liepą, tiek rugpjūtį „Human Fall Flat“ užėmė 4-ą vietą tarp geriausiai „Nintendo eShop“ parduodamų žaidimų. Lietuvio kurtas žaidimas nusileido tik „Nintendo“ grandams „Animal Crossing: New Horizons“, ką tik pasirodžiusiam „Clubhouse Games: 51 Worldwide Classics“ ir kultiniam „Splatoon 2“.
Idėja Lietuvai: ugdantys žaidimai vaikams
O kodėl ne? Nors Lietuvoje tą žino ne kiekvienas, bet jei Lietuvos žaidimų industriją skirstytume pagal auditorijas kurioms jos dirba, pirmoje vietoje užtikrintai karaliautų vaikams ir šeimai skirti žaidimai. Visi Lietuvoje veikiantys kūrėjai gigantai, tokie kaip „Nordcurrent“ ar „Game Insight“ specializuojasi lengvai prieinamų („casual“) žaidimų šeimai kūrime, tačiau turime ir daug pasiekusių studijų kuriančių žaidimus išskirtinai tik ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams – kauniečiai „TutoTOONS“ ir vilniečiai „Pepi Play“. Abi šios studijos rugpjūtį savo fanams turėjo puikių naujienų.
„TutoTOONS“ išleido ne savo, bet kitoje komandoje gimusį, edukacinį žaidimą vaikams „Duck Story“. Neįkyrus, bet ir nelabai paprastas galvosūkių žaidimas mažiesiems buvo sukurtas drifto lenktyninko ir dailininkės šeimoje. Tai viena tų gražių verslo, įsiklausymo ir darnos istorijų, kurios taip dažnai nutinka žaidimų industrijoje, ją jau publikavo ir 15min.
Tuo tarpu „Pepi Play“ (beje, studija taip pat įsteigta šeimoje) išleido ilgai lauktą išplėtimą veik 20 milijonų žaidėjų jau turinčiam, bei „Digital Ehon“ apdovanojimą Japonijoje laimėjusiam „Pepi Wonder World“. Naujasis žaidimo papildymas kviečia vaikus į drakonų žaidimų salą, kur kūrėjai eksperimentuoja su naujomis žaismo idėjomis — drakonų, bei jiems skirtų inkilų konstruktoriumi ir buvo šiltai sutiktas žaidėjų visame pasaulyje. Tiesa, šio išplėtimo proga kūrėjai sulietuvino ir patį žaidimą, tad „Android“ vartotojai visus žaidimo tekstus pagaliau gali skaityti lietuvių kalba.
Tiek „Duck Story“, tiek „Pepi Wonder World“ galite atsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple AppStore“ parduotuvių. Žaidimus galite atsisiųsti ir pradėti žaisti nemokamai, su galimybe vėliau įsigyti papildomo turinio.
Žaismo ir muzikos kaktomušos
Rugpjūtis buvo ir kaip niekad muzikalus. Pradėkime nuo to, kad „Nordcurrent“ į „Spotify“ tarnybą įkėlė vieno naujesnių savo hitų garso takelį. Dailus ir paslaptingas „Murder in the Alps“ žaidimas pasižymi lygiai taip pat apibūdinamu garso takeliu. Tiesa kūrėjai padalino muziką į dvi dalis, taip atskirdami kiek melancholiškesnes melodijas, nuo trankesnių ir šiurpesnių. Abu albumus galite paklausyti čia.
Kitas fanų ausis rugpjūtį pasiekęs garso takelis yra iš žaidimo „INMOST“. Tai bendras ruso ir ukrainiečio projektas, kuris dėl sudėtingo politinio klimato gimė Lietuvoje. Ne tik gimė, bet ir nusinešė didžiąją dalį LTGameAwards’19 apdovanojimų. Iki šio rugpjūčio žaidimas buvo pasiekiamas tik „Apple Arcade“ prenumeratoriams, tačiau dabar jau yra išleistas ir asmeniniam kompiuteriui, bei „Nintendo Switch“ konsolei. Tiek žaidėjai, tiek kritikai šį melancholišką, gal kiek niaurų, bet tuo pat metu beprotiškai gražų žaidimą sutiko šiltai, abi auditorijos žaidimą vertina stipriam aštuonetui. Na o žaidimo muziką galite įvertinti patys, visą garso takelį, kaip nenutrūkstamą 40 minučių transliaciją, galite perklausyti „Youtube“ tarnyboje.
Beje! Prieš baigdamas „INMOST“ temą privalau paminėti ir faktą, kad žaidimas neprasprūdo ir pro profesionalios įrangos žaidėjams gamintojų „Corsair“ akis. „Corsair“, kartu su žaidimo kūrėjais, bei jų leidėju „Chucklefish“, sukūrė specialų „iCUE RGB“ pašvietimą savo įrangai. Vos užmetęs akį galiu tvirtai teigti, kad žaidimas ir jam sukurtas įrangos pašvietimas išties verti vienas kito.
Lietuvą taip pat pasiekė žinia, kad vizualiai kerintis, bet tuo pat metu minimalistiškai avangardiškas „indie“ žaidimas „Moonray“, jau spėjęs patraukti žaidimų spaudos dėmesį, garsins ir lietuvišką muziką. Oficialiai paskelbta, kad muziką šiam žaidimui kuria Marijus „Ten Walls“ Adomaitis. Kalbėdamas su „Delfi“ atlikėjas teigė, kad žaidimas įkvėpė ir dalį antrojo albumo kūrinių. Aš asmeniškai „Moonray“ labai laukiau ir nežinodamas, kad jame skambės lietuvio kurta muzika, na o dabar laukiu dar labiau!
Na ir paskutinė muzikinė žinia tėra viso labo gandas apie Vilniuje įsikūrusią studiją „Tag of Joy“. Žinia, šioje studijoje kuriamas „Crowns and Pawns“ žaidimas apie savo lietuviškų šaknų ieškančią Mildą iš Čikagos. Tai ambicingas, kelis metus kuriamas nuotykių žaidimas prikaustęs visą kūrėjų dėmesį, ar bent jau išorinę komunikaciją. Tačiau industrijos užkulisiuose jau kuris laikas sklando gandai, kad po paslapties šydu studijoje yra kuriamas dar mažiausiai vienas žaidimas.
Apie paslaptingąjį žaidimą šią minutę nežinoma nieko išskyrus tai, kad jame turėtų skambėti daug lietuviškų „indie“ atlikėjų muzikos. Paprašyti pakomentuoti gandą, studijos įkūrėjai tai daryti atsisakė, bet ir neigti nepuolė. Taigi, ar yra kuriamas dar vienas žaidimas ar ne, oficialiai niekas nežino, bet jei rūsyje su draugais brazdinat gitaras ir svajojat, kad jūsų muzika skambėtų žaidimuose, dabar jau žinot kur kreiptis.
Bandykite lietuviškas naujienas
Jei norite išmėginti naujus Lietuvos kūrėjų darbus, be šiame tekste jau minėtų, rekomenduočiau užmesti akį į kiek seniau išleistą, evoliucijos simuliatorių „Sipho“, kuriam kaip tik kuriamas atnaujinimas, žadantis įspūdingas bosų kovas.
Greitu metu Vilniaus centre žada atsidaryti iki šiol nematyta pramoga – pabėgimo kambarys virtualioje realybėje. Šio projekto kūrėjas Thomas Tumosa sumanė žaidėjus paversti graužikais, kurie atsiduria kalėjimo kameroje ir turi ieškoti būdų, kaip iš jos pabėgti. Bus galima žaisti dviese ar keturiese laisvai judant po kambarį – naudojami bevieliai „Oculus Quest VR“ įrenginiai. Pavadinimą jau turintis „Rodent People“ žaidimas dar nėra visiškai pabaigtas, bet kūrėjas kviečia registruotis ir pabūti bandomąja pele. Daugiau informacijos rasite čia.
Šviesi ateitis ir darbas žaidimų industrijoje...
Rugpjūčio mėnesį Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacija kartu su LIC atliko visuotinę kūrėjų apklausą, bei industrijos analizę. Tyrimo rezultatai bei idėjos ateičiai platesnei auditorijai bus pristatytos vėliau rudenį, bet į kai kuriuos akcentus norėtųsi atkreipti dėmesį jau dabar.
Pavyzdžiui, iki šiol vos ne šimtu procentų į žaidimus išmaniems įrenginiams susitelkę Lietuvos kūrėjai palengva keičia pažiūras ir deklaruoja, kad jau kuria, ar planuoja kurti žaidimus asmeniniam kompiuteriui bei visoms šios kartos konsolėms. Dauguma apklausoje dalyvavusių įmonių deklaruoja optimistiškas bei plėtros nuotaikas. Tą patvirtina ir skaičiai, vien per pastaruosius metus buvo sukurtos 154 naujos darbo vietos, kuriose darbuotojai vidutiniškai uždirbo apie 1500 eurų, o dauguma apklausoje dalyvavusių įmonių deklaravo planuojamą plėtrą ir 2021-ais metais. Daugiau apie nacionalinės žaidimų industrijos būklę galite paskaityti čia.
Beje, kalbant apie darbą žaidimų industrijoje, rugpjūtis taip pat buvo įspūdingas! Šiuo metu Lietuvoje ieškoma kelių dešimčių darbuotojų, skirtingose studijose ir labai skirtingų specialybių, nuo programuotojų iki dailininkų, nuo žaidimų dizainerio iki specialiųjų efektų kūrėjų, nuo animatorių iki skaitmeninės rinkodaros, ar klientų aptarnavimo specialistų. Po vieną ar kelis darbo skelbimus praėjusį mėnesį patalpino „Unity Technologies Lietuva“, „Nordcurrent“, „Glera Games“, „SneakyBox“, „TutoTOONS“, „Estoty Vilnius“, „Golem House“, „No Brakes Games“ ir kiti. Visus skelbimus vienoje vietoje galite pamatyti LŽKA platinamame naujienlaiškyje čia.
