VU podoktorantūros stažuotojo Vladimiro Panovo teigimu, kalbą galima laikyti universalia žmonijos evoliucijos adaptacija. Tokią mintį pagrindžia daugybės kalbų egzistavimas, jų panašus kompleksiškumas bei faktas, kad nėra nė vienos žmonių bendruomenės, kuri neturėtų kalbos. Taip pat svarbu paminėti ir kalbos svarbą formuojant asmeninius santykius, komunikuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus. Universali kalba leido žmonėms sparčiau įsitvirtinti evoliucinės hierarchijos viršuje.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje V.Panovas atskleidė, kad šiuo metu labiausiai tikėtina monogenezės kalbos kilmės teorija. Pagal ją visos kalbos kilo iš vienos bendros pirmykštės prokalbės, kuri vis kisdama paplito po visą pasaulį. Tačiau sunku patvirtinti ar paneigti šią teoriją, nes nėra išlikusio jokio apie pirmykštę kalbą bylojančio palikimo. Pasak laidos svečio, kalba pirmiausia atsirado šnekamąja forma ir tik po daugelio metų įgavo rašytinę.
Pokalbio su V.Panovu apie kalbų kilmę ir evoliuciją klausykite „Mokslo sriubos“ „Youtube“ paskyroje, „Spotify“ bei „Soundcloud“ platformose:
„Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
